Rezistencijos istorijos tyrimas

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 56 KB
5 puslapiai

Referatas n.sadunaite. Referatas n.sadunaite.

Įvadas

Rezistencija – pasipriešinimo judėjimas. Lietuvių tautos pasipriešinimo formos buvo įvairios: dvasinė rezistencija, ginkluota kova, rinkimų boikotas, demonstratyvus Bažnyčios lankymas bei religinių švenčių šventimas, pogrindinė kova.
Pasipriešinimo strateginis tikslas buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Be to, buvo siekiama sutrukdyti mobilizacijai, masiniams areštams, rusakalbių kėlimui į Lietuvą ir t.t.
Pokario partizanų kovos gausiai prisidėjo prie pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo. 1944 – 1953 m. – ginkluotos kovos laikotarpis laikomas labiausiai kariškai organizuotu bei reikšmingiausiu.
Šią temą plačiai nagrinėjo N. Sadūnaitė „KGB akiratyje“, J. Starkauskas „Čekistinė kariuomenė Lietuvoje (1944 – 1953), N. Gaškaitė, K. Grinius, A. Kašėta, D. Kuodytė, B. Ulevičius. Nuo 1997 m. leidžiamas žurnalas „Genocidas ir rezistencija“, kuriame publikuojami moksliniai straipsniai.
Dabar istorikai, nagrinėjantys rezistencinį pasipriešinimą, gali naudotis autentiškais dokumentais, kurie įgalina analizuoti tiek politinius, tiek ideologinius rezistencijos bruožus.
Istoriniai tyrimai per pastarąjį dešimtmetį labai pasistumėjo, nuo išeivijos lietuvių istorijos darbų buvo prieita prie plačios apimties mokslinių tyrimų. Prie to daug prisidėjo dar 1991 m. rugsėjo 25 d. LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įkurta darbo grupė Sovietų Sąjungos KGB veiklos Lietuvoje dokumentacijai tvarkyti. Šioje grupėje dirbo J. Sarkauskas, N. Gaškaitė – Žemiatienė, D. Kuodytė, A. Kašėta ir kt. 1993 m. liepos 16 d. LR Seimo nutarimu reorganizavo pastarąją į darbo grupę Sovietų Sąjungos KGB veiklos Lietuvoje dokumetacijai tvarkyti bei Valstybinį Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centrą ir įsteigė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą. Iki 1997 m. jo veikla buvo susijusi tik su dviem dideliais projektais – archyviniu (iki 1996 m. buvo tvarkomas ir perduodamas vieningai archyvinei sistemai buves KGB archyvas) ir šaltiniu tyrimo – buvo kaupiami, tiriami ir skelbiami antisovietines rezistencijos ir komunistinio teroro dokumentai.
Atsiradus palankioms aplinkybėms, buvo bandoma atskleisti ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo procesus, represijų organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžinanti kovotojų už laisvę aukų atminimą.

****

Lietuvos istoriografijoje Lietuvių rezistencinė santarvė, jos veikla iki šiol nėra sulaukusi didesnio tyrinėtojų dėmesio. Pokario istorijos tyrinėtojų darbuose aprašant išeivijos organizacijų veiklą Lietuvos laisvinimo byloje, jų tarpusavio kovą išnagrinėta gana fragmentiškai. A. Rupšienė straipsnyje „Išeivijos...