Rekreacijos istekliai

Referatas
 5
Microsoft Word 48 KB
4 puslapiai

Referatas birštonas. Referatas birštonas. Rekreacijos referatai. Kurortas referatas. Rekreacijos referatai. Kurortas referatas.

TURINYS:

1. Įvadas 3psl.
2. Lietuvos kurortų raida 4psl.
3. Birštonas 5psl.
4. Druskininkai 6psl.
5. Palanga 7psl.
6. Nida, Juodkrantė… 8psl.
7. Lietuvos kurortų būklė 9psl.
8. Kurortų problemos 9psl.
9. Išvados 10psl.

2

ĮVADAS

Rekreaciniai ištekliai tai viena rūšis išteklių iš visų gamtos išteklių rūšių. Šie ištekliai vis didesnę įgauna reikšmę, nes yra susiję su žmonių poilsiu, gydymusi ir turizmu. Dalį rekreacinių išteklių sukūrė pati gamta — vandenų ir jūrų paplūdimius, vaizdingas upių ir ežerų pakrantes, galingus krioklius ir trykštančius geizerius, kalnus, miškus, egzotiškas salas jūrų bei vandenynų platybėse. Kasmet nacionaliniuose parkuose — saugomuose plotuose ar objektuose — lankosi milijonai nuristų.

Kita rekreacijos išteklių grupė — su žmogaus veikla susijęs kultūros ir istorijos objektai. Tai archeologijos, architektūros ir meno paminklai bei kt. — dvasinių vertybių lobiai.

Kai gamtos rekreaciniai ištekliai dera su istorijos ir kultūros įžymybėmis, jos sutraukia daugybę turistų ir yra didelis pajamų šaltinis.

Rekreacinių išteklių apstu visame pasaulyje, tiek stipriai ekonomiškose šalyse tiek ir ekonomiškai silpnose. Mes — lietuviai galime pasidžiaugti ir netgi pasididžiuoti savo šalies rekreaciniais šaltiniais… Gražūs kurortiniai miestai, gausiai lankomi poilsiautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Vis didesnę paklausą įgyjantis kaimo turizmas. Nuostabūs, šiurkščios rankos nepaliesti gamtos kampeliai…
Šiame referate daugiausia informacijos rasite apie didžiuosius Lietuvos kurortus, jų raidą, būklę ir problemas.

3

LIETUVOS KURORTŲ RAIDA

Šiuo metu teisinė aplinka nėra palanki kurortų plėtrai: nėra aiškios kurortų vystymo politikos, neįformintas teisinis kurortų statusas, neparengtas Kurortų įstatymas.

Šalies ūkio pertvarka bei ekonomikos nuosmukio ir augimo periodai turėjo didelės įtakos Lietuvos kurortams.

Druskininkai tapo merdinčiu miestu, nes dideli srautai iš buvusių TSRS respublikų nutrūko, o buvęs sąjunginės reikšmės kurortas neprisitaikė prie greitų rinkos pokyčių. Kurortas liko orientuotas tik į sanatorinį gydymą, todėl, žymiai sumažėjus Lietuvos gyventojų sanatorinio gydymo finansavimui, su didelėmis problemomis susidūrė ne tik sanatorijos, bet ir visas miestas.

Birštonas tarybiniais metais buvo ne tik sanatorinio gydymo kurortas, bet ir gausiai lankomas turistų miestas. Šiame mieste veikusi turistinė bazė buvo viena populiariausių visos TSRS mastu. Vėliau miestas...