Raštvedybos terminų žodynas

Referatas
 5
Microsoft Word 101 KB
12 puslapiai

Rastvedybos terminu zodynas kaina. Rastvedybos terminu zodynas kaina.

RAŠTVEDYBOS TERMINŲ ŽODYNAS
Turinys nebuvo būtinas, nes tai – žodynas.
ĮŽANGA

Lietuvos istorinės sąlygos susiklostė taip, kad ilgus jos amžius raštvedyboje buvo vartojamos svetimos kalbos: lotynų, vokiečių, senoji slavų, lenkų, rusų. XIX a. antroje pusėje įsigaliojo civilinių aktų rašymo vokiečių kalba įstatymas, buvo unifikuota raštvedyba, visose valstybinėse įstaigose bei jų kanceliarijose, mokytojų posėdžiuose ir reikalų raštuose buvo įvesta valstybinė vokiečių kalba.
Tik Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu pradėjo formuotis lietuvių raštvedybos kalba ir raštvedybos sistema. Pirmaisiais nepriklausomybės metais valstybinių dokumentų kalba buvo labai įvairi, bet greitai pradėta tvarkyti ir vienodinti. Tarpukario Lietuvos įstatymai, kiti valstybės dokumentai, kariuomenės statutai buvo parašyti gražia, palyginti gerai apdorota ir lengvai suprantama kalba, sutvarkyta pagal tų metų normas.
Sovietų okupacijos metais vėl dauguma oficialiųjų dokumentų buvo rašomi rusų kalba, kartais gerai jos nemokant. Griaunant Lietuvos Respublikos valstybinę ir teisinę sistemą, buvo atmesti ir jos dokumentai bei raštvedybos sistema. Raštvedybą tvarkė mažaraščiai, kurie kanceliarinę kalbą užvertė elementariomis klaidomis. Daugelis „naujovių“ buvo brukamos per jėgą ir palaikomos ideologiniais bei politiniais sumetimais.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje pakilo raštvedybos tvarkytojų išsilavinimas ir raštingumas. Tačiau rusų kalbos įtaka nesumažėjo, tik darėsi nebe tokia primityvi. 1969 metais buvo išleista Archyvų valdybos parengta Raštvedybos instrukcija, o vėliau pagal ją parašyta keletas atskirų ministerijų ir žinybų raštvedybos instrukcijų.
Atkūrus nepriklausomybę, pasikeitė lietuvių kalbos egzistavimo, administracinės bei kanceliarinės kalbos vartojimo sąlygos. Pagerėjo įstatymų ir kitų valstybės dokumentų stilius. Į rengiamus dokumentus daug kas atkeliama iš tarpukario Lietuvos laikų. Tačiau nebuvo peržiūrėta, iš naujo nesutvarkyta teisės ir raštvedybos terminija.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1989-01-25 įsaku „Dėl Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimo“ įsipareigojo, o 1990-03-11 Nepriklausomybės paskelbimo aktas sudarė sąlygas, kad visų įstaigų dokumentai būtų rašomi lietuvių kalba. Vyriausioji archyvų valdyba išleido nurodymus dėl valstybinės kalbos vartojimo raštvedyboje. Juose pabrėžiama, kad organizaciniai tvarkomieji dokumentai rengiami ir leidžiami lietuvių kalba, nurodoma įstaigoms pasigaminti naujus tinkamus blankus ir juose įforminti dokumentus.
Dokumentai – didelis tautos turtas, pagrindinis istorijos šaltinis. Juose fiksuojama...