Psichologijos mokslo samprata

Referatas
 5
Microsoft Word 47 KB
4 puslapiai

TURINYS

1. Įvadas3
2. Psichologijos mokslo samprata3
3. Šiuolaikinės psichologijos kryptys4
4. Humanistinė psichologija5
5. Išvados6
6. Lyteratūra7

ĮVADAS

Žodis „psichologija“ kildinamas iš dviejų graikų kalbos žodžių: psyche – siela ir logos – mokslas. Galima teigti, kad tai mokslas apie sielą, tačiau siela čia suprantama ne kaip mirštanti, nematiariali žmogaus dals, o kaip žmogaus ir gyvūno vidinio pasaulio reiškinių ir procesus apibūdinama visuma. Todėl vietoj žodžio „siela“ vartojamas terminas „psichika“.
Psichologija - tai mokslas, tiriantis psichinius reiškinius jų kilmę, raida reiškimosi formas ir mechanizmus.
Psichologija – tai jaunas, intensyviai besivystantis mokslas. Tai mokslas, turintis gilią praeitį – bet trumpą istoryją. Yra sukurta nemazai šio mokslo krypčių, požiūrių ir teorijų. Sparčiai kuriamos naujos. Manau kad kiekvienam aktualu pažinti save, išmokti spręsti viduje kylančias problemas. Vienaip ar kitaip kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su psichologija. Svarbu negalvoti klaidingai, kad psichologija – tai tik žmogaus vidinių problemų sprendimo ieškojimas. Juk dėmesys, atmintis, savistaba taip pat įeina į šį mokslą.
Šiuolaikinė psichologija, aprėpdama vis įvairesnes žmonių psichinio gyvenimo sritis, skaidosi į atsikiras šakas, besiskiriančias tyrimo objektais, metodais, pritaikymo sferomis. Tai bendroji, socialinė ir kitos šakos.
Žmogaus psichika įvairiai pasireiškia jo veikloje, vidinė disharmonija daro didelę įtaką veilos rezultatams. Susiformavo dauk psichologijos šakų, aiškinančių žmogaus psichikos desnius atskirose jo veiklos rūšyse. Tai darbo, pedagoginė, kurybos vadovavimo ir kitos šakos.

PSICHOLOGIJOS MOKSLO SAMPRATA

Psichologija – tai mokslas apie žmogų. Eksperimentiniai ir teoriniai tyrinėjimai išskyrė šiuos žmogaus buvimo lygmenis:
1) fizinis
2) dvasinis
3) psichinis
Pagal šiuos lygmenis pasiskirstė mokslo šakos: fizini lygmeni pradejo studijuoti medicina, dvasini – teologija, o psichini – psichologija.
Psichologijai kaip mokslui būdinga:
1) kaupti, analizuoti faktus. Psichologija remiasi empyriniu tyrinėjimu. Empyriniai faktai – tai elgsena užfiksuota tyrėjo. Išskiriami šie elgsenos lygiai: fiziologinės reakcijos, motorika arba judesiai, kalbinės reakcijos;
2) ieškoti dėsningumų keliant mokslines hipotezes ir jas tikrinant;
3) kurti savo teorija – apibendrinančius teiginius, leidžiančius aiškinti faktus, numatyti būsimų faktų pasirodymą beu interpriatuoti naujus faktus;
4) psichologija turi savo mokslinius metodus – būdus kuriais renkami ją dominantys...