Profesine etika

Etikos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 98 KB
12 puslapiai

Profesine etika referatas. Profesine etika referatas. Etika referatai. Profesine etika referatai. Etika referatai. Profesine etika referatai.

ĮVADAS

Visuomenėje egzistuoja kelios vertybinės sistemos su savais specifiniais kriterijais, kurios formuoja mūsų nuomonę apie įvykius, elgesį ir idėjas. Mokslas yra grindžiamas teiginiais, besiremiančiais tiesos ir netiesos samprata. Estetika grindžiama teiginiais, apibrėžiančiais grožio ir negražumo sampratą. Etika grindžiama gero ir blogo, teisingo ir neteisingo elgesio supratimu.
Etika (lot. ethica  mokslas, tiriantis moralę;
 žmonių elgesio normų visuma.
Etika yra viena iš filosofijos mokslo šakų. Kaip atskiros filosofinės disciplinos pavadinimas žodis “etika” imtas vartoti IV a. pr.Kr. Pirmąkart jis sutinkamas Aristotelio veikaluose. Filosofas juos vartoja, aptardamas charakterio bruožus, akcentuodamas žmogaus sutarimą su visuomenės toleruojamu gyvenimo būdu. Etiškas elgesys nepaveldimas iš gamtos, o įgyjamas auklėjant.
Nėra etikos, moralės, doros, elgesio vertinimo - apskritai. Jis visuomet priklauso nuo visuomenės ir jos egzistavimo laikmečio. Etika žmogų vertina kaip unikalų individą, kurio vertė – ne biologinė jo kilmė, bet socializavimasis, socialinė savikūra. Elgesio normos – tai visuomenės vystymosi rezultatas, ilgo žmogaus sąmonėjimo išraiška. Jos įsitvirtina tik tuomet, kai įtakojami auklėjimo mes geranoriškai priimame ir pripažįstame doros normas. Tuomet mums jos tampa vertybe, kurią stengiamės įtvirtinti savo nuostatuose, poelgiuose ir veiksmuose. Visų mūsų, kokiai socialinei grupei bepriklausytume, elgesys, tarpusavio santykiai, pareigų atlikimas priklauso nuo trejopos aplinkos:
 bendrosios visuomeninės kultūros, kurioje mes gyvename, veikiame ir kurioje kyla įvairūs etiniai konfliktai;
 organizacijų, kuriose mes dirbame arba kurioms priklausome kultūros;
 savarankiškai atrastų sprendimų (Aristotelis jas pavadino „praktinėmis žiniomis“).
Pasirinkdamas sprendimus individas užima vieną iš trijų pozicijų, kurias filosofai apibūdina kaip monistinę, reliatyvistinę ir pliuralistinę.
Monistinė pozicija remiasi tuo, kad egzistuoja viena auksinė taisyklė, vienas absoliutus moralinis principas, taikomas visomis aplinkybėmis. Ir nors nėra vienos tiesos arba vienos gėrio koncepcijos, tačiau neretai individai tvirtina galį nesvarstydami teisti kitus, remdamiesi savo pasirinktomis tiesomis, kurias laiko absoliutais. Monistinė pozicija yra būdinga esant griežtoms ideologijoms.
Reliatyvistinė pozicija vadovaujasi teiginiu, kad visi moraliniai principai yra įvairūs ir lygiaverčiai, nes daugiau ar mažiau remiasi asmenine individualia patirtimi. Tačiau realybėje visuomenės požiūriu ne visi sprendimai ir pasirinkimai...