Priesgimdyvinis laikotarpis

Referatas
 5
Microsoft Word 47 KB
4 puslapiai

ĮVADAS

Gamta moters organizmą sutvarkė taip, kad ji galėtu atlikti svarbiausią fiziologinę funkciją: pastoti, ušnešioti vaisių ir lengvai jį pagimdyti. Šeimos kūrimas- ne vien fiziologinė būtinybė, bet ir gražus dviejų žmonių bendravimas. Nėštumas daro didelę įtaką moters organizmui. Jo metu moters organizme vyksta daug pakitimų, prie kurių dažnai veikiant centriniai nervų sistemai ir vidinės sekrecijos liaukoms, sveikos moters organizmas lengvai prisitaiko, nenukenčia. Jei organizmas neprisitaiko prie naujų sąlygų, atsiranda tam tikrų liguistų reiškinių, kurie neigiamai veikia ir besivystantį vaisių. Kad vaisius vystytusi normaliai ir nenukentėtų nėščiosios sveikata, ji turi žinoti, kaip gyventi, kaip dirbti, ką valgyti, kaip laikytis darbo ir poilsio rėžimo, higienos reikalavimų.

KAIP IŠ KIAUŠINĖLIO IR SPERMIJAUS PRASIDEDA NAUJA GYVYBĖ

Nauja gyvybė prasideda, moters kiaušintakyje susijungus moteriškąjai lytiniai ląstelei- kiaušinėliui ir vyriškąjai lytinei ląstelei- spermijui. Kad tai įvyktu, būtinos tam tikros sąlygos. Vyro spermoje turi būti pakankamas kiekis judrių, normalių spermijų. Spermijai atlieka savo „darbą“ tik sutikę subrendusį kiaušinėlį. Per normalaus mėnesinių ciklo 4 savaites subręsta vienas kiaušinėlis, kuris apie 14-ają mėnesinių ciklo dieną patenka į kiaušintakį. Jis būna gyvybingas 6 – 8 val., ir jei per tą laiką neapvaisinamas, žūsta. Kaip spermijai randa kelią į kiaušintakius per gimdos kaklelio kanalą, gimdos ertmę, iki šiol nėra visiskai aisku. Spermijas kali apvaisinti 1 – 3 dienas. Kadangi spermijas ir kiaušinėlis gyvybingi yra tam tikrą laiką, nėštumas normaliai gali prasidėti tik keturias vieno mėnesinių ciklo dienas.
Spermijuje ir kiaušinėlyje yra sukaupta paveldimumo medžiaga- genai. Todėl apvaisinimo momentu nulemiama būsimo žmogaus lytis, išvaizda, raida.
Apvaisintas kiaušinėlis dalijasi į dvi ląsteles, kurios vėl dalijasi, o naujai susidariusios- dalijasi vėl ir vėl, kol susiformuoja rutulio formos ląstelių darinys. Jis iš visų šonų, stumiamas kiaušintakio ermę dengenčių gaurelių, maždaug per 3 – 4 dienas patenka i gimdos ertmę. Čia „kamuoliukas“ dar apie tris dienas keliauja, kol „įsirausia“ į gimdos gleivinę. Šis procesas vadinamas nidacija. Ji prasideda praėjus maždaug svaitei po apvaisinimo. Tada atskiros ląstelės pradeda vykdyti specializuotas funkcijas. Tuo baigiasi pirmasis, turbūt svarbiausias, būsimo žmogaus raidos etapas.

PIRMAS MĖNUO

Jaučiamas požymis, įspėjantis apie nėštumą. Ima pykinti, dažniausiai rytais, atsiranda potraukis kai kuriems konkretiems maisto produktams,...