Prekių ženklų teisinė apsauga Lietuvoje ir kitose ES šalyse

Referatas
 5
Microsoft Word 81 KB
9 puslapiai

TURINYS

Įvadas 3
1. Prekių ženklai 4
2. Prekių ženklo apsauga Lietuvoje 5
2.1. Plačiai žinomų prekių ženklų apsauga 6
2.2. Prekių ženklų registravimas 7
2.3. Mokesčiai 7
2.4. Ženklo registracijos galiojimas 9
2.5. Ženklo registracijos suteikiamos teisės 9
2.6. Ženklo išregistravimas 10
3. Prekių ženklo apsauga ES 11
3.1. Nacionalinė apsauga 11
3.2. Bendrijos prekių ženklas 11
3.3. Tarptautinė prekių ženklo registracija 13
Išvados 15
Literatūra 16

Įvadas

Jau nuo senų laikų gamintojai mato būtinybę išskirti savo gaminius iš kitų gamintojų dirbinių. Vystantis ekonomikai, prekių ženklų reikšmė vis labiau ir labiau didėjo. Jie tapo galingu ginklu kovoje su konkurentais, o tai sąlygojo būtinybę suteikti prekių ženklams teisinę apsaugą, sukuriant ženklų registracijos sistemą, kai asmeniui, įregistravusiam prekės ženklą, pripažįstama nuosavybės teisė į jį, taigi suteikiama teisė uždrausti tapatų ar panašų žymenį naudoti kitiems.
Parduodamų vietinėse rinkose bei eksportuojamų į kitas valstybes Lietuvos ūkio subjektų prekių ir paslaugų srautai skatina susirūpinti prekių ženklo apsauga ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kadangi prekių ženklo apsauga yra teritorinio pobūdžio, t. y. registravus prekių ženklą Lietuvoje, jis ir bus saugomas tik Lietuvoje. Tačiau kaip prekinį ženklą apsaugoti tarptautiniu mastu? Tam atsirado įvairūs tarptautiniai susitarimai, teisės aktai, įstatymai, kuriuos ir aptarsime šiame darbe.
Keliami tokie uždaviniai :
1. Apibrėžti prekės ženklo sąvoką.
2. Išnagrinėti prekių ženklo teisinę apsaugą Lietuvoje;
3. Išnagrinėti prekių ženklo teisinę apsaugą ES;

1. Prekių ženklai

Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.
Taigi, pagrindinė prekių ženklo funkcija – tai prekės šaltinio identifikavimas. Vaizdingiau būtų galima pasakyti, kad prekių ženklai – tai kalba, kuria gamintojai kalbasi su vartotojais. Kartais ženklai tampa taip gerai žinomais ir prie jų taip priprantama, kad mums net nereikia naudoti daikto pavadinimo, o tik ženklą, kuris jį žymi. Pavyzdžiui, kai kas nors sako: „Mes sėdome į „Mercedes“, nuvažiavome į „Akropolį“, pasėdėjome „Čili picoje“, po to užsukome į „Maximą“, nusipirkome „Sprite“, „Estrella“ ir dar visokių skanėstų“. Tiems, kurie suprato, apie ką buvo kalbama, visi arba kai kurie pavadinimai be žodynuose...