Pokario europos integracijos projektai

Referatas
 5
Microsoft Word 104 KB
13 puslapiai

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOS

DOVILĖS GRAŽELYTĖS
POKARIO EUROPOS INTEGRACIJOS PROJEKTAI
REFERATAS


DARBĄ VERTINS
A. Cesiulis

Klaipėda, 2004m.

ĮVADAS

Europos integracijos užuomazgos siekia prieškario laikus, Paneuropos judėjimą ir pirmuosius bandymus svarstyti Europos valstybių federacijos idėją Tautų Lygoje. Po Antrojo pasaulinio karo svarbų vaidmenį suvaidino Europos Tarybos įsteigimas. Tačiau realiai Europos integracijai pamatus padėjo Europos bendrijų įsteigimas šeštame dešimtmetyje, kuomet prasidėjo palaipsnis evoliucinis procesas, atvedęs į dabartinę penkiolikos valstybių narių Europos Sąjungą. Kitaip tariant, Europos bendrijų steigimo sutartys padėjo teisinius pamatus visam Europos integracijos procesui, todėl joms yra skiriamas ypatingas dėmesys.Tai kertinė Europos integracijos atrama, be kurios neįmanoma suprasti tolimesnės Europos integracijos raidos bei jos ateities.
Istorijos eigoje terminas “Europa” neturėjo griežto apibrėžimo; jis kėlė įvairius sentimentus ir asociacijas. Europa yra sudėtingas darinys, turėjęs tiek ją jungiančių, tiek skiriančių elementų.Europos šalių bendrumą pirmiausia lėmė graikų-romėnų civilizacijos ir Vakarų krikščionybė, o vėliau humanizmas ir Renesansas, suteikdami jos gyventojams tam tikrų kultūrinių ryšių. Kitą vertus, skirtingai nuo senovės Kinijos ar Otomanų imperijų, Europa niekada nebuvo centralizuotas valstybinis darinys. Nesant centralizuotos valdžios, Europoje tradiciškai gyvavo suverenios valstybės, kurias skyrė kalbos ir religijos, o vėliau skirtingas tautinis identitetas.
Esant palyginus dideliam savarankiškų valstybių skaičiui, Europos istorijoje neišvengiamai kildavo karai. Jeigu iki Napoleono laikų karai buvo “riboti” ir įtraukdavo daugiausia profesionalią kariuomenę, tai tobulėjant karo technikai ir karams įgaunant visuotinį pobūdį, skirtumas tarp kombatantų ir civilių gyventojų iš esmės pranyko.Kiekvienas karas tapdavo vis didesne katastrofa, reikalaujančia didėjančių ekonominių ir gyventojų aukų. Pavyzdžiui, Europos gyventojas, gimęs 1900m. ir išgyvenęs iki 1955m., statistiškai karuose yra praleidęs penktadalį savo gyvenimo. Tokios stiprėjančios Europos konfliktų tendencijos kėlė nerimą ir vertė susimąstyti, kad Europos valstybėms gyvybiškai būtina nauja tvarka.
Šis susirūpinimas buvo stiprus ir visuotinis, ir dar nepasibaigus Antrajam pasauliniam karui politikai ir mąstytojai ėmė dėstyti savo ateities Europos vizijas. Dar 1942m. tuometinis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis, tarsi nujausdamas...