Platonas idealios valstybės modelis

 5
Microsoft Word 110 KB
13 puslapiai

UTENOS KOLEGIJA
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
DIENINIS SKYRIUS

PLATONAS, IDEALIOS VALSTYBĖS MODELIS

KURSINIS DARBAS

Tikrino dėstytoja:
Z. Ruzgienė


Atliko:
T-01 M grupės studentė
Inga Buteikytė

UTENA 2002

TURINYS

1. Įžanga 3
2. Valstybės teorija 4
3. Valstybė 4
4. Poltinio mokslo poreikis 5
5. Dorybė yra žinojimas 6
6. Nuomonės kompetentingumas 6
7. Valstybė kaip tipas 7
8. Klasės, ir kastos 8
9. Teisingumas 9
10. Nuosavybė ir šeima 10
11. Auklėjimas 10
12. Įstatymų paleidimas 11
13. “Politikas” ir “Įstatymai” 11
14. Įstatymų sugražinimas 11
15. Auksinė įstatymų gija 12
16. Abipusiai poreikiai ir darbo pasidalinimas 13
17. Auklėjimo religijos institucija 14
18. Valstybė ir įstatymai 14
19. Socialinės ir politinės institucijos 15
20. Mišri valstybė 15
21. Tobulos valstybės idėja 16
22. Valstybės sampratos formos 17
23. Reziumė 19
24. Literatūra 20

ĮŽANGA

Kūrybinga senovės graikų mintis jau iki Platono buvo sukūrusi teorijų, kurios iki šiol stebina problemų kėlimo drąsa. Graikai jau turėjo Herakleito, pitagorininkų, elejiečių ir kitas filosofijos mokyklas, kurių tolesnė raida atvėrė kelią filosofinių sistemų formavimuisi. Ilgai dominavęs gamtamokslinis pasaulio aiškinimas viršūnę pasiekė Demokrito materializme. O idealistinio mąstymo pradmenys ryškiau atsiskleidė sofistų ir Sokrato filosofijoje. Juos išplėtojęs Platonas sukūrė savo filosofiją – objektyvųjį idealizmą. Nuo tada filosofijoje ir atsirado vadinamosios Demokrito ir Platono linijos.
Platonas (428/427 – 348/347 m. Pr. Kr.) ierškojo tiesos, gėrio, grožio ir kitų idealų, kurie jo filosofijoje yra glaudžiai susiję. Jie analizuojami pačiais įvairiausiais aspektais. Siekdamas tuos idealus pagrįsti teoriškai, Platonas ieškojo visuotinių stabilių pagrindų, kurie padėtų paaiškinti pasaulį, žmogų, pažinimą, gyvenimą. Bet Platono tarsi nedomino tai, ką jis matė. Mąstymo ir fantazijos galiomis jis kūrė abstrakčius idealus, o juos įgyvendinti patikėjo valstybei. Todėl visa Platono filosofija glaudžiai susijusi su valstybės teorija. Galima manyti, kad sudėtingus teorinius ieškojimus jis buvo pajungęs vienam tikslui – valstybės problemų sprendimui.
Valstybės reikalams graikai nebuvo abejingi ir iki Platono. Jie siūlė įvairias reformas, stengėsi taisyti tai, kas jiems atrodė negera. Tačiau Platonas reformomis nepasitenkino. Išnagrinėjęs visus jam žinomus valstybės tipus – timokratiją, oligarhiją, demokratiją ir tironiją, - jis atmetė juos kaip netinkamus ir sukūrė...