Petras ir co

Analizė
 5
Microsoft Word 60 KB
6 puslapiai

1.1. Pirmų metų rezultatų palyginimas su planuotu

Visų pirma Petro siuvėjoms nepavyko prisiūti tiek gaminių, kiek jis planavo. Pagal planą kiekviena siuvėja turėjo per metus pasiūti po 1200 gaminių. Realiai per metus pasiuvo po 1100 vienetų. Galimi keli variantai:
1)gal siuvėjos ar jų vaikai sirgo ir jos turėjo nedarbingumo lapelį;
2)gal siuvimo įrengimai nepatikimi ir retkarčiais sugesdavo;
3)gal buvo kitų anksčiau neišvardintų priežasčių.
Petro planuoti pardavimai buvo tiesiog idealūs – parduoti viską, ką pagamins. Taip gali būti tik esant idealioms rinkos sąlygoms, kurios įmanomos turbūt tik teoriškai. Praktiškai taip mažai tikėtina, nebent Petras gamintų toią prekę, kuri yra labai paklausi, ir kurios rinkoje trūksta. Toks variantas buvo galimas garsiais deficito laikais, o dabar didelės konkurencijos sąlygomis reikia, kad prekės kažkuo patrauktų pirkėjo akį.
Pagal pirmų metų pardavimus siuvėjų atlyginimams turėjo būti skirta 47520 litų. Tuo tarpu realiai Petras sąnaudas darbuotojų atlyginimams sumažino iki 37150 litų (imant parduotų prekių savikainą( savikaina 327550Lt. – medžiagų sąnaudos 26400Lt. – kitos išl. 10%nuo medž. vertės 26400Lt. = siuvėjų darbo užmok. 37150Lt.). Sutaupė 10370 litų Ir taip sumažino produkcijos savikainą. Vienam gaminiui Pertas skyrė vidutiniškai po 7,04 lito siuvėjų darbo užmokesčio su socialiniu draudimu. Matomai Petras suvokė, jog norint sėkmingai vystyti verslą, veiklos pradžioje nereikėtų iškelti atlyginimus savo darbuotojams. Petras kaip ir visi Lietuvos darbdaviai manė, jog jo moterims pakanka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio.
Pirmų metų veiklos sąnaudos Petrui buvo didesnės dėl padaryto patalpų remonto. Pardavimų sąnaudos ir pagal planą ir realiai buvo tikios pat. Nei pardavėjai – savo uošvienei nekėlė atlyginimo, nei patyrė kitų pardavimo išlaidų. Savo atlyginimą Petras tik pirmą pusmetį truputį pamažino. Antrą pusmetį šiek tiek pakėlė, tačiau kiek planavo, tiek panašiai ir skyrė savo darbo užmokesčiui.
Kitos veiklos ir planinai ir realūs rezultatai panašūs – pokytis proporcingas pardavimams.
Pgal planą Petras tikėjosi gauti grynojo pelno 57915 litų, o tai sudaro 11,36% grynojo pelningumo, o pirmus metus pabaigė gavęs grynojo pelno 66896 litų. Tai sudaro 14,08% grynojo pelningumo. Nuo geresnio įmonės rezultato ir valstybė turi daugiau naudos – planinis pelno mokestis – 10220 litų, pagal 1 metų rezultatą Petras turės sumokėti valstybei 11805 litų pelno mokesčio. Tai beveik 1600 litų daugiau nei planuota.
1.2. Atskirų veiksnių įtaka pardavimų pelningumui

Reikia...