Peticijos prieš lietuvą europos žmogaus teisių teisme

 5
Microsoft Word 139 KB
18 puslapiai

TURINYS

I. Įvadas3

II. Dėstymas:

1. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pasaugos konvencijos įgyvendinimo aktualijos4
2. Ką naujo žada Europos Žmogaus teisių teismo reforma5
3. Peticijų priimtinumo pagrindai5
4. Priemonės siekiant užkirsti kelią pažeidimams7
5. Bylų prieš Lietuvą pagal atitinkamus straipsnius analizė7
5.1. Kankinimo uždraudimas Konvencijos 3 str. prasme7
5.2. Teisės į laisvę ir saugumą Konvencijos 5 str. prasme pažeidimai8
5.2.1 Suėmimo trukmė11
5.2.2. Efektyvi pareiškėjo suėmimo teisėtumo kontrolė12
5.3. Teisės į teisingą bylos nagrinėjimą teisiniai aspektai14
5.3.1. Teisės į nepriklausomą ir bešališką teismą pažeidimas14
5.3.2. Įmanomai trumpiausias laikas bylai išnagrinėti15
5.3.3. Nekaltumo prezumpcijos pažeidimas16
5.4. Teisės į privatų gyvenimą pažeidimas Konvencijos 8 str. prasme17
III. Išvados19

IV. Naudotos literatūros sąrašas21
V. Priedai22

Įvadas
1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atstatymo aktu Lietuva užsibrėžė tikslą tapti demokratine ir teisine valstybe. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje taip pat suformuluotas ''atviros, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės'' siekis. Matyt, nereikia įrodinėti, kad pagrindinis demokratinės ir teisinės valstybės sampratos komponentas - efektyvi Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Ši nuostata, kaip ir idėja, jog žmogaus teisės ir laisvės turi būti realiai garantuojamos per nacionalines institucijas, yra tapusios savotiškos aksiomos politologijoje ir teisėje. Lietuva, siekdama kuo greičiau įsilieti į Europos demokratinių valstybių politines, gynybines ir ekonomines struktūras, 1993 m. gegužės 14d. tapo Europos Tarybos nare, tą pačią diena pasirašė ir 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Šis veiksmas parodė ne tik rimtus valstybės ketinimus prisiimti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos srityje, tačiau ir siekius tapti teisine valstybe. Prisijungimas prie Konvencijos dažnai vadinamas vienu ryškiausių demokratijos laimėjimų per pastaruosius 50 metų Lietuvoje, kuris tapo ne tik žmogaus teisių ir laisvių garantu, tačiau ir rimtu teisiniu išbandymu šalies teisinei sistemai. Įsiliedama į Konvencijos sistemą, Lietuvos Respublika įsipareigojo besąlygiškai paklusti Europos žmogaus teisių teismo jurisdikcijai, kuris yra esminė šio mechanizmo grandis. Taigi ratifikuota Konvencija ir jos Protokolai ne tik tapo sudėtinė Lietuvos teisės sistemos dalis, bet ir tiesioginio taikymo aktas, savo teisine galia prioritetą teikiantis...