Pensijų fondų veiklos palyginamoji analizė

Referatas
 5
Microsoft Word 91 KB
11 puslapiai

I. ĮVADAS

Lietuvos visuomenė, kaip ir kitų Europos valstybių visuomenės, senėja. Taip yra todėl, kad šeimose gimsta vis mažiau vaikų, o žmonės gyvena vis ilgiau. Valstybei sunkiau spręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą, kadangi tą patį „pyragą“, susidedantį iš dabartinių mokesčių mokėtojų įmokų, tenka dalinti vis didesniam pagyvenusių žmonių būriui. Ši problema sprendžiama įdiegus pensijų kaupimo sistemą, kurioje žmogus pats gali kaupti lėšas savo sentavei
2003 metais pradėtos reformos esmė – pereiti prie trijų pakopų pensijų sistemos, paremtos kaupimu. I pakopos pensija– dirbantieji moka mokesčius Sodrai, o sulaukę senatvės, pensiją gauna iš vieno šaltinio – Sodros. II pakopa – dirbantieji dalį savo Sodrai sumokėtų mokesčių gali skirti privačiam pensijų fondui, patys papildomai nieko nemokėdami. Sulaukę senatvės, pensiją gauna jau iš dviejų šaltinių – Sodros ir privataus pensijų fondo. Šiuo atveju, Sodros pensijos dalis yra proporcingai mažinama. III pakopa – papildomas savanoriškas kaupimas, kuriam asmuo skiria dalį savo pajamų (darbo užmokesčio, kitų teisėtai gautų pajamų). Tokį kaupimą skatina ir valstybė – įmokoms, mokamoms į pensijų fondą, taikoma pajamų mokesčio lengvata.
Asmuo, dalyvaujantis visose trijose pakopose, turi galimybę sukaupti didžiausią pensiją. Tokiu atveju asmens socialinė gerovė priklauso ne tik nuo valstybės padėties, bet ir nuo laiku priimtų sprendimų dėl investicijų.
Šiuo metu įvairios pensijų pensijų kaupimo siūlo Lietuvos Respublikos piliečiams net 29 pensijų fondus. Taigi žmogui yra be galo sunku nuspręsti, kuris pensijos kaupimo fondas jam priimtiniausias. Taigi, šio darbo tikslas yra palyginti pensijų kaupimo fondus. Darbe palyginsime, bei išskirsime šių pensijų kaupimo bendrovių paslaugų privalumus ir galbūt trūkumus: UAB “VB investicijų valdymas”, UAB “Hansa investicijų valdymas”, UAB “Sampo gyvybės draudimas”.


II. PENSIJŲ FONDAI
2.1 Pensijų fondų istorija

Išsivysčiusiose šalyse pensijų fondai vystėsi kaip darbdavių užtikrinamos profesinės pensijos. Pirmiausia jos teiktos valstybės tarnautojams (ne visada jos buvo fondinės). Privatūs darbdaviai steigė kaupiamąsias pensijas, nes kitaip būtų sunku išlaikyti pažadus apie stabilų gyvavimą. Tačiau - ne visi darbuotojai buvo į tai įtraukiami, buvo nustatinėjamos skirtingos sąlygos gauti pensiją, pensijos dydis. Darbdaviai jas naudojo kaip kvalifikuotos darbo jėgos išlaikymo, lojalumo ugdymo instrumentą. Pensijos buvo traktuojamos kaip atsitiktinės išmokos, o ne darbuotojų teisės.
Po II pasaulinio karo daugelyje šalių...