Paskalis dokumentas

Referatas
 5
Microsoft Word 153 KB
20 puslapiai

Referatas paskalis. Referatas paskalis.

1. TRUMPAI APIE PASKALĮ IR JO PROGRAMAS


Gera pradžia – pusė darbo, – sako liaudies išmintis. Tik kur rasti tą gerą pradžią?
Pažintį su programavimu pradėsime nuo nedidelių, bet veikiančių programų pavyzdžių. Tuos pavyzdžius dėliosime šen ir ten, bandysime suprasti, ką su jais kompiuteris veikia, t.y., kaip kompiuteris atlieka Paskalio programą. Naujų programų dar nerašysime, bet bandysime šiek tiek modifikuoti parašytas programas – programuosime pagal pavyzdžius.

1.1. Paskalis, programuotojas ir kompiuteris

Paskalio kalbą sukūrė žymus informatikas ir pedagogas Virtas (Niklaus Wirth) apie 1970 metus. Paskalis, o taip pat ir kitos N. Virto sukurtos programavimo kalbos (Modula-2, Modula-3, Oberonas-2) pasižymi tuo, kad jos yra universalios, t. y. gerai tinka dažniausiai praktikoje pasitaikančių uždavinių programoms užrašyti. Jos paprastos, logiškos, turi nedaug konstrukcijų, o pačios konstrukcijos yra paprastos ir lengvai įsimenamos. Be to turi gerą apsaugą nuo klaidų. Tai savybės naudingos ir besimokančiajam, ir profesionaliam programuotojui. Na, o iš N. Virto sukurtų kalbų pasirinkome Paskalį todėl, kad jis daugiausiai naudojamas ir Lietuvoje, ir užsienyje. Dauguma (virš 70 procentų) pasaulinių informatikos olimpiadų dalyvių programoms rašyti renkasi Paskalio kalbą.
Paskalio žymenys vartojami algoritmams užrašyti. Algoritmus skaito ir nagrinėja žmogus. Taigi Paskalio kalba skiriama ne tik žmogaus bendravimui su kompiuteriu, bet ir žmogaus (programuotojo) bendravimui su kitu žmogumi (programuotoju). Paskalis yra patogi priemonė algoritmavimo idėjoms ir metodams išreikšti, kad su jais galėtų supažinti kiti bendraminčiai – programuotojai. Todėl į Paskalį reikia žiūrėti visų pirma kaip į algoritminių žymenų sistemą, skirtą žmogui. Informatikoje (konkrečiau algoritmavime ir programavime) jis atlieka analogišką vaidmenį kaip matematiniai žymenys matematikoje, chemijos formulių kalba chemijoje, natų žymenys muzikoje ir pan.
Pateiksime labai paprastą programos, užrašytos Paskaliu, pavyzdį.
program vidurkis;
var a, b, vid: real;
begin
read(a);
read(b);
vid := (a+b)/2;
writeln(vid: 8: 2)
end.
Net ir menkai išmanančiam programavimą nesunku suvokti, kad ši programa skirta dviejų skaičių aritmetiniam vidurkiui skaičiuoti.
Dabar į programą pažvelkime iš kompiuterio pozicijų. Ar kompiuteris ją supras, ar galės įvykdyti, t.y., suskaičiuoti dviejų skaičių vidurkį?
Kompiuteris gali atlikti tiktai tokias programas, kurios sudarytas iš jam suprantamų komandų, kurios žmogui atrodo kaip beprasmis dvejetainių (arba šešioliktainių) skaičių...