Palūkanos tipai normos finansiniai apskaičiavimai

Referatas
 5
Microsoft Word 135 KB
17 puslapiai

TURINYS


ĮVADAS. 3
1.Palūkanos. 4
1.1. Paprastosios ir sudėtinės palūkanos. 4
1.2. Finansinių lėšų kaupimo greitis. 6
2. Palūkanų norma. 7
2.1. Palūkanų normos reikšmė. 9
2.2. Palūkanų normos poveikis taupymui. 9
2.3. Palūkanų normos lygis. 10
2.4. Bendrasis palūkanų normos lygis. 10
2.5. Kas ir kaip veikia palūkanų lygį?. 11
2.6. Palūkanų diferenciacija. 11
2.7. Palūkanų normų mainai. 12
3. Finansiniai skaičiavimai. 14
3.1. „72“ taisyklė. 14
3.2. Realiųjų pajamų skaičiavimas pagal Fišerio modelį. 14
3.3. Nominaliosios ir realiosios palūkanų normos apskaičiavimas. 15
3.4. Laipsniško padengimo paskola. 17
4. Palūkanų normos rizikos veiksniai. 18
4.1. Kainų rizika 18
4.2. Reinvestavimo rizika 18
4.3. Trukmės rodiklių naudojimas mažinant palūkanų normos riziką 18
IŠVADOS. 20
LITERATŪRA 21

Įvadas

Norint suprasti, kodėl iš vis mokamos palūkanos, reikia gerai suvokti paslaugas, kurias gamyboje teikia kapitalas. Kapitalas susidaro iš realių daiktų: mašinų, įrengimų, žaliavų ir gamybinių pastatų arba tų išteklių, kurie gali būti paversti tais daiktais. Šie daiktai nėra prieinami bet kam. Jei priklauso atskiriems asmenims arba juos gali įsigyti tie, kurie turi reikiamą mainų priemonių kiekį. Kaip ir kiti riboto kiekio ir paklausą turintys daiktai, kapitalas turi kainą, ir ta kaina yra palūkanos. Gamyba negali vykti be kapitalo, todėl kapitalo reikalingas gamintojas privalo sumokėti už jį lygiai tiek, kiek jis moka už darbą ar žemę.
Jei verslininkas išsinuomoja patalpas, natūralu, kad jis moka už tai, o jei jis nusprendė pasiskolinti pinigų toms patalpoms nusipirkti, tai jis turi mokėti už naudojimąsi tais pinigais, dėl kurių pirkinys tapo įmanomas. Nors atrodo visai pagrįsta ir teisinga, kad žmonės turi mokėti už naudojimąsi kapitalu, senovės graikų ir romėnų filosofai palūkanų mokėjimą laikė nepateisinamu, o bažnyčia viduramžiais netgi buvo uždraudusi lupikavimą, t.y. skolinti pinigus už palūkanas. Toks požiūris iš dalies kilo, nes tais laikais retai buvo naudojamas kapitalas, o iš dalies ir dėl to, kad pinigai būdavo skolinami tik bėdžiams gelbėtis, dažnai skolintojas tapdavo visišku pasiskolinusiojo viešpačiu.
Išsivysčius pramonei ir prekybai, atsirado ir teisėta kapitalo paklausa iš įmonininkų pusės; pamažu palūkanų mokėjimą imta toleruoti, ir galop jos buvo pripažintos pagrįstomis ir netgi būtinomis. Susidarė nuomonė, kad deramai atliktas pinigų skolinimo gamybiniams reikalams sandėris duoda naudą tiek skolintojui, tiek ir skolininkui ir paskolintas kapitalas, gamintojo naudojamas sujungus...