Nusikaltimas ir jo požymiai

Teisės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 80 KB
9 puslapiai

TURINYS

ĮVADAS 2
1. NUSIKALTIMAS 3
1.2. Nusikalstamos veikos samprata 3
1.3. Nusikaltimo požymiai 4
1.4. Nusikaltimų klasifikavimas 5
1.5. Teisinė atsakomybė ir jos rūšys 7
1.6. Nusikalstamos veikos padarymo padariniai 9
2. NUSIKALTIMO SUDĖTIS 10
2.1. Nusikaltimo sudėtis – baudžiamosios atsakomybės pagrindas 10
2.2 Nusikaltimo sudėties struktūra 11
IŠVADOS 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13

ĮVADAS

Terminas ,,nusikaltimas“ tam tikra prasme yra magiškas, vieniems užgniaužiantis kvapą ir sukeliantis didelį susidomėjimą, kitiems – gana nemalionias asocijacijas ir baimę. Nors terminas ,,nusikaltimas“ yra gana abstraktus ir sudėtingas bei gali būti teisingai suvokiamas tik turint atitinkamą teisinį parengimą, daugeliui šis žodis sukelia visai konkrečias asoscijacijas. Vieni šį žodį sieja su nužudymu, kiti – su vagyste, treti – su plėšimu. Tačiau kodėl ir plėšimas, ir turto sunaikinimas, ir kūno sužalojimas laikomi nusikaltimu, o, pavyzdžiui, prostitucija ar važiavimas transportu be bilieto – ne? Kodėl aborto padarymas tam tikromis sąlygomis yra normalus verslas, o kitomis – nusikaltimas? Tam kad atsakytume į iškeltus klausimus, reikia išnagrinėti terminą ,,nusikaltimas“. Juk būtent šis terminas jungia visas Baudžiamojo kodekso (BK) specialiojoje dalyje nurodytas veikas.
Nusikaltimo sudėties reikšmė baudžiamojoje teisėje yra labai didelė. Nusikaltimo sudėtis yra vienas iš baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Kai veikoje nėra nusikaltimo sudėties, tokia veika negali būti laikoma nusikaltimu. Visa tai turi įtakos ir baudžiamajam persekiojimui. Jei pradėjus ikiteisminį tyrimą įtariamojo veikoje nenustatoma nusikaltimo sudėtis, tai toks ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas. Be to, nusikaltimo sudėties nebuvimas kaltininko veikoje yra vienas iš pagrindų teismui priimti išteisinamąjį nuosprendį arba baudžiamajai bylai nutraukti.

1. NUSIKALTIMAS

Nusikaltimas gali būti nagrinėjamas įvairiais aspektais: kaip atitinkamas poelgis, kaip socialinio gyvenimo reiškinys, kaip asmens savybių, jo charakterio bruožų pasekmė. Šie aspektai suponuoja ir skirtingas nusikaltimo tyrimo kryptis.
Visų pirma nusikaltimas gali būti nagrinėjamas teisine prasme, tai yra formuluojant bei nustatant nusikaltimo kaip tam tikros veiklos požymius, atskleidžiant šių požymių turinį.
Antra, nusikaltimas gali būti nagrinėjamas socialine prasme, tai yra tiriant išorines priežastis ir sąlygas, nulemiančias nusikaltimo padarymą.
Trečia, nusikaltimas gali būti nagrinėjamas antropologine prasme, tai yra išskiriant nusikaltimą padariusio asmens charakterio bruožus, jo...