Nijolės miliauskaitės kūrybos bruožai

Konspektas
 5
Microsoft Word 37 KB
2 puslapiai

NIJOLĖS MILIAUSKAITĖS KŪRYBOS BRUOŽAI


Ryškiausios N. Miliauskaitės poezijos temos – neturėtų namų ilgesys ir moteriškumo refleksija. Abi jos kyla iš skaudžios asmeninės patirties. Tačiau ši patirtis reiškiama ypač santūriai. Jos eilėraščiai, atrodo, neatsiejami nuo jos pačios esybės - kuklios, su pasiaukojimu globojusios kad ir vyresnį, bet labai mylimą vyrą - Vytautą Bložę, kurio kūryba Nijolė žavėjosi dar nuo mokyklos laikų. Eilėraščiai atrodo autobiografiški ir panašūs vienas į kitą, ilgiau juos verčiant tiesiog įtraukia į poetės pasaulį, kuriame - niekam nereikalingi prieglaudos vaikai, benamiškumo jausmas. Eilėraščiuose ji sugebėjo sukurti ištisą pasaulį – žavų savo paprastumu, atveriantį takus į praeitį. Gal tą pasaulį netgi galima pavadinti kitu – paraleliniu pačios poetės gyvenimu. Tačiau norisi pažvelgti truputį iš kitos pusės – koks N.Miliauskaitės santykis su vertybe? Kas jai svarbiausia poezijoje? Iš tiesų į N.Miliauskaitės eilėraščius labai paranku Ištikimai Jūsų,pabandyti žiūrėti taip, kaip pati autorė žiūri į gyvenimą: pastebint tuos pačius, nebenaujus, kasdieninius dalykus, tačiau truputį kitokiu žvilgsniu. To pabandymo pakanka, kad suprastum, jog žiūrėjimas kaskart kitaip nėra tuščias žaidimas, o veikiau tam tikras darbas su savimi, reikalaujantis pastangų ir vidinio atsinaujinimo. Eilėraštis dažniausiai kuriamas kaip pasakojimo dekoracija, galimybė, kurioje kalbėti leidžiama daiktams, portreto detalėms (kuriami moterų portretai, peizažų kompozicijos primena flamandų tapybą). Vėlyvojoje poetės kūryboje svarbi Rytų, rytietiško santykio su pasauliu tema. Tačiau Rytų poeziją primenantis minimalizmas būdingas ir visai jos kūrybai.
Jau pačioje ankstyviausioje, dar mokyklos ir studijų metais rašytoje Miliauskaitės poezijoje krenta į akis praeities svarba. Ši tema, įvairiai varijuojama, išlieka ir...