Netradicinės religinės bendruomenės ir judėjimai Lietuvoje

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 59 KB
6 puslapiai

Netradicinės religinės bendruomenės ir judėjimai Lietuvoje

Žlugus sovietinei santvarkai ir panaikinus religinio gyvenimo suvaržymus, Lietuvoje pradėjo sparčiai plisti naujieji religiniai judėjimai. Naujojo religingumo plitimas nebuvo vien tik Lietuvai būdingas reiškinys. XIX – XX a. Europoje bei JAV nuolat kūrėsi nauji religiniai pavidalai.

Didelė dalis naujųjų religinių judėjimų, į kuriuos kreipia žvilgsnį šiuolaikinis žmogus, yra kultūriškai svetimos žmogui, išaugusiam krikščioniškus pagrindus turinčioje tradicinėje Vakarų kultūroje. Natūralu, kad toks „svetimumas“ baugina, todėl labai greitai išplito bandymai išskirti „geras“ religijas ir „blogus“ kultus bei sektas.

Šiuolaikinio religingumo tyrinėtojai pripažįsta, jog „sektos“ ar „kulto“ sąvokos yra virtusios savotiškais akademiniais „keiksmažodžiais“. Todėl dažniausiai jie atsisako šių sąvokų bei vartoja tokias, kaip „naujieji religiniai judėjimai“, „alternatyvios religijos“, „mažumos religijos“.

Taip pat galima vartoti ir „netradicinių religinių bendruomenių“ (NRB) sąvoką, kuri yra įteisinta ir Lietuvos teisinėje sistemoje. Pirmą kartą oficialiai apie Lietuvos netradicines religines bendruomenes prabilta 1992 metais priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (43 str.), o tradicinių ir netradicinių religinių bendruomenių atskyrimas išplėtotas 1995 metais priimtame „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme“. Šiame įstatyme įvardintos 9 tradicinės Lietuvos religinės bendrijos ir bendruomenės: lotynų apeigų katalikai, graikų apeigų katalikai, stačiatikiai, sentikiai, evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai, karaitai, musulmonai-sunitai, judėjai. Į sąrašą nepatekusios religinės bendrijos įgavo „netradicinių“ vardą.

Toli gražu ne visos šiandien Lietuvoje veikiančios NRB gali būti vadinamos “naujakurėmis”. Pavyzdžiui, baptistai Lietuvoje veikia jau daugiau nei pusantro šimto metų, čia jie atkeliavo dar carinės okupacijos laikotarpiu – 1840 metais. Iki sovietmečio, baptistai leido savo literatūrą, turėjo susikūrę religinio švietimo tinklą.

Taip pat neseniai veiklos Lietuvoje šimtmetį galėjo švęsti metodistai ir sekmininkai, kurie čia įsikūrė XIX – XX amžiaus sandūroje. Tiesa, metodistai veikė kiek izoliuotai nuo Lietuvos visuomenės, daugiausia orientavosi į vokiečių tautinę mažumą, o sovietmečiu buvo praktiškai išstumti iš Lietuvos. Labai panaši ir Naujųjų apaštalų bažnyčios istorija Lietuvoje. Ši religinė organizacija (skirtingai nuo anksčiau minėtų, nepriklausanti tradicinei protestantizmo srovei) Lietuvoje įsikūrė...