Nesurastos paguodos tragedija a vienuolio paskenduolėje

Lietuvių rašiniai
Rašinys
 5
Microsoft Word 33 KB
1 puslapis

Rasinelis apie paguoda. Rasinelis apie paguoda. Rašinys apie paguoda. Rašinys apie paguoda. Paguodos rasinys. Rasineles apie paguoda. Trumpas rasinys apie paguoda. Paguoda rasinys.

Nesurastos paguodos tragedija A. Vienuolio ,,Paskenduolėje”

Velnias, liaudiškai Liucipierium vadinamas, buvo paniuręs. Tiesą pasakius, jam buvo koktu žiūrėti į tas tris kaimo bobulytes, poteriaujančias ant suoliuko priešais jį. Didžiausią pasipiktinimą jam kėlė Juozaponienė, uoliai mojuojanti dideliu rožančiaus kryžiumi. Taip, sunkiausios bylos tenka velniams. Rodos, šv. Petrui neatrodo, kad ir jie turi širdį, kad ir jiems galvą skaudą. Kur dabar siųsti tas bobeles, tiek kartų paminėtas byloje Nr. 18469 su dideliu užrašu ,, Veronika” ? Į dangų, į skaistyklą, į pragarą?
***
Velnias dar kartą pažiūrėjo dokumentus. Ech, tie žmonės… Silpni tokie… Vis vien prie kito, viens prie kito. Vis jiems reikia peties, į kurį galėtų atsiremti, vis kito žmogaus, kad užjaustų, kad paguostų, kad padėtų privirtą košę išsrėbti. O jei ne žmogaus, tai bent gyvulio ar medžio…
Žmonės. Bet Veronika buvo ne šiaip žmogus. Ir gražuolė, ir daininikė, ir darbininkė, ir išdaigininkė. Ne, velnias prie jos nelipo, nors jam ir buvo miela, bet vieno daiktelio – dievobaimingumo – Veronikai neteko. Bet ir be to daiktelio ji patiko visiems, tačiau tik iki TO. TAI velnias ne visai suprato, bet TAI jam atrodė paslaptinga ir labai gražu. * Ne, tai tikrai ne nusikaltimas! Beja, ir pati Veronika taip manė. Ne nuodemės atleidimo, o užuojautos ir paguodos nelaimėje ji prašė.
Gal pati gerai nesuprasdama...