Nepilnamečių nusikalstamumas

Referatas
 5
Microsoft Word 99 KB
12 puslapiai

ĮVADAS

Nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumas visame pasaulyje yra viena iš aktualiausių socialinių problemų.
Žmogaus asmenybės formavimasis prasideda nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo akimirkų. Tai socializacijos procesas, kurio metu perimama vertybių sistema, socialinė patirtis. Šiame procese asmenybė patiria ne tik tikslingus, bet ir sunkiai reguliuojamus bei prognozuojamus aplinkos poveikius.
Socializacijos proceso metu asmenybė gali perimti pačias įvairiausias elgesio formas – kaip prosocialas, taip ir asocialas. Pastaruoju atveju susiduriame su nepageidautinu asmenybės socializacijos variantu – desocializacija. Jam esant, asmenybė laipsniškai perima asocialias elgesio normas bei vertybes, ima tenkinti savo poreikius socialiai nepriimtinais būdais, ignoruoja prosocialios aplinkos poveikius.
Pataraisiais metais Lietuvoje nepilnamečių padarytų nusikaltimų rodikliai tapo stabilesni, tačiau jie vis dėlto yra nemaži.
Yra susidariusi nepalanki vaikų nepriežiūros, jų nusikalstamumo padėtis ir jos plėtros tendencijos. Šiuo metu yra deformuojama šeimos dorovė, mažėja vaikų saugumas. Vis daugiau vaikų netenka tėvų globos, jie socialiai ir pedagogiškai apleidžiami.
Susidarę prieštaravimai tarp pakitusios faktinės vaikų padėties šeimoje ir visuomenėje, naujai besiformuojančių rinkos santykių ir smarkiai pasenusios teisinės norminės bazės, reglamentuojančios vaikų teises, jų apsaugą, gynimą ir vaikų nusikalstamumo prevenciją šalyje. Ypač nepakankamai įstatymo reglamentuota vaikų nusikalstamumo prevencija.
Referato tikslas – analizuoti moksleivių ankstyvąjį nusikalstamumą.
Rašant šį darbą buvo keliami šie uždaviniai:
• Paanalizuoti nusikalstamo elgesio kilmę;
• Išsiaiškinti socialinio nusikalstamumo veiksnius;
• Atskleisti nuteistų nepilnamečių bruožus;
• Aptarti nepilnamečių nusikaltimų prevenciją.

1. Nusikalstamo elgesio kilmė

Apie nusikalstamo elgesio kilmę kalbėti nėra lengva – teorijų yra daug ir nė viena iš jų negali pretenduoti į absoliučią tiesą. Jos tik papildo viena kitą. Pasak žymaus austrų psichiatro ir psichoterapeuto Viktoro Emilio Franklio, „ nusikaltimo priežasčių iki galo neįmanoma išaiškinti, kadangi jos negali būti kildinamos vien iš biologinių, psichologinių ir (arba) sociologinių veiksnių. Visiškai paaiškinti kieno nors nusikaltimą būtų tolygu pateisinti jo ar jos kaltę ir regėti jame ar joje ne laisvą ir atsakingą žmogų, bet taisytiną mašiną.“ Tačiau kriminologijos mokslas, pripažindamas kiekvienos teorijos reliatyvumą, vis dėlto teigia, kad jau šimtametę istoriją turinčios psichologų, sociologų,...