Nedarbas1

Analizė
 5
Microsoft Word 94 KB
11 puslapiai

Vilniaus Universitetas

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Vilniaus universiteto bakalauro studijų programa

Makroekonomikos pagrindai

paulius ragauskas

I kurso, 3 grupės studentas

Nedarbas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

REFERATAS

Vilnius, 2003 gegužės 6 diena.

Lietuvos valdžia dažnai mėgsta pasigirti nuo seno darbščiais Lietuvos
žmonėmis. Iš tikro, darbštumas yra specifinis Lietuvos (aisku kaip ir
daugelio kitų šalių) gyventojų bruožas. O kaipgi kitaip - savo galva,
rankomis ir sūriu prakaitu žmogus užsidirba pragyvenimui. Todėl
nenuostabu, kad darbštumas liaudyje laikomas gyvenimo norma, labai
darbštus žmogus visuomet yra pavyzdys, o atsiliekantis savo darbuose
ar darbymečio metu patingintis - smerkiamas ir pajuokiamas. Visgi ne
visi darbingo amžiaus žmonės gali pasigirti, turintys darbą, o tuo
pačiu ir stabilų pragyvenimo šaltinį. Tai amžina XX-XXI amžiaus
problema, visgi kai kurios valstybės parodė, kad galima su ja kovoti,
smarkiai mažinant nedarbingų žmonių skaičių. Pabandysiu apibendrinti
Lietuvos, jau kaip nepriklausomos valstybės, ir Europos Sąjungos
(visos ir atskirai tam tikrų jos narių) nedarbo problemą pirma
daugiau teoriniu lygmeniu, vėliau pereidamas ir prie statistinių
duomenų.
Šiuo metu Lietuvoje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai,
mūsų valstybė susiduria su viena aktualiausių problemų pasaulyje –
nedarbu. Pasiekęs tam tikrą lygį, šis reiškinys neigiamai veikia
pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Nėra tikslių ekonominių ar
sociologinių apskaičiavimų, tačiau manytina, kad 10 proc. nedarbas –
grėsminga riba. Šiuo metu Lietuvoje nedarbas siekia būtent tokį lygį,
todėl valstybė turėtų imtis priemonių gyventojų užimtumui skatinti.
Nepaisant ekonominės situacijos, kuri lemia tai, jog teisė į darbą
negali būti efektyviai įgyvendinama, vis tik turėtų būti ir yra
įstatymiškai įtvirtintos garantijos bedarbiams. Lietuva siekia
integruotis į europines struktūras, todėl politikos tikslus šioje
srityje valstybė nustato atsižvelgdama į Europos Sąjungos direktyvų
reikalavimus. Pagrindinis tikslas – nedarbo ribojimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. įtvirtina kiekvieno
žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą, teisę į tinkamas darbo
sąlygas bei socialinę apsaugą nedarbo atveju. Bedarbių rėmimo
įstatymas numato socialines garantijas asmenims, kurie dėl ne nuo jų
priklausančių priežasčių negali dirbti, o turi teisę gauti
atlyginimą. Valstybės funkcija teikiant socialinį aprūpinimą...