Napoleono epocha europoje

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 41 KB
4 puslapiai

Napoleono Bonaparto atėjimas į valdžią Prancūzijoje.

Napoleonas Bonapartas ( 1789 - 1821 ), prancūzų generolas, pirmasis konsulas, o vėliau ir imperatorius , paliko ryškų pėdsaką Prancūjos ir visos Europos istorijoje .
1795m spalio men. kilus monarchistu maištui, Konventas pasiulė Bonapartui jį numalsinti. Bonapartas , turedamas kelis kartus mazesne kariuomenę, greitai numalšino sukilima. Netrukus jis buvo paskirtas Paryžiaus igulos vadu .
1796m. kovo men, Bonapartui buvo patiketa armija, turėjusi kautis su austrais Šiaurės Italijoje. Jo vadovaujama armija, ryžtingai verždamasi, sutriuškino austrų pajėgas. Gegužės men. pasieke pergalę ties Lodi. 1797 m. balandžio men. austrai buvo priversti pasirasyti taikos sutarti.
Prancuzija is besiginančios šalies virto galingiausia Europos kontinento valstybe. Tačiau svarbiausia Prancūzijos priešninke- Didžoji Britanija , turedama stipriausia laivyna, tesė kara.
1798m. liepos men. Prancūzijos kariuomenė, vadovaujama Bonaparto išilaipino Aleksandrijoje .Sutriuskine vietinius mameliuku dalinius, prancūzai įzengę i Kairą.
1798m. pabaigoje Didžiosios Britanijos iniciatyva susiformavo II antiprancūziska koalicija, kuria sudare Didzioji Britanija , Austrija , Rusija , Turkija ir Neapolio karalyste. 1799m. pavasari Europoje prasidejo karo veiksmai . Prancuzu kariuomene buvo isstumta uz Reino . I Siaures Italija isiverzusi Rusijos kariuomene ( vadas A.Suvorovas ) laimejo musius prie Trebijos upes, taip pat ties Novi. Prancuzija prarado kuriam laikui viespatavima siame regione. Karines nesekmes , nepasitenkinimas mokesciu politika , aktyvejanti monarchistu veikla silpnino Direktorijos valdzia .Prancuzijoje .Vis populiaresne daresi „ stiprios " valdzios jega.
1799m. lapkricio 9 d. jakobinu samokslo dingstimi Paryziauje buvo paskelbtas karo stovis , o Banopartas paskirtas Paryziaus karines apygardos vadu. Ta pacia diena atsistatydino visi Direktorijos nariai. Bonapartas , kariskiu padedamas , isvaike Penkiu simtu taryba ir Seniunu taryba .Si buvo priversta patvirtinti dekreta , kuriuo visa valdzia
atiteko 3 asmenims , pasivadinusiais konsulais. Vienas ju buvo Bonapartas . Jis tapo valstybes vadovu. Prancuzija liko respublika , taciau is tikruju Prancuzijoje isigalejo Bonaparto diktatura. Jo vykdoma politika vadinama bonapartizmu.

Prancuzijos paskelbimas imperija.

Po lapkricio 9d. perversmo Bonapartas sieke juridiskai iteisinti savo valdzia. Jis parenge konstitucija pagal kuria visa valdzia atiteko pirmajam konsului. Istatymu leidziamojo susirinkmo funkcijos buvo grynai simbolines . Vietoj rinkimu teises pilieciai galejo tik siulyti kandidatus , is kuriu pati vyriausybe skyre Istatymu leidziamojo susirinkimo narius....