Monių bankrotas įmonių kūrmosi ir bankroto dinamika Lietuvoje

 5
Microsoft Word 91 KB
11 puslapiai

TURINYS

Įvadas 3

Įmonių bankrotai. Jų dinamika 4

Įmonių bankrotas – makroekonominė problema 7

Bankrutuojančių įmonių turtas 13

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas. Bankroto prevencija 20

Išvados 28

Literatūra 29

ĮVADAS

Šiame darbe aš pabandysiu aprašyti įmonių bankrotus, atskleiti jų esmę, priežastis ir pasekmes ekonominėje bei socialinėje sferose, plitimą ar mažėjimą t.y. dinamiką, bei apsisaugojimo nuo bankroto priemones ir galimybes (bankroto prevencija). Taip pat aptarsiu bankrutuojančių įmonių turto problemas – kas su juo nutinka. Savaime suprantama, kad bankrotas yra neigiamas reiškinys tiek pavienės bankrutuojančios įmonės “akimis”, tiek ir makroekonominiu, visuomenės mąstu. Jis gali tapti palyginus rimta problema. Todėl yra priimtas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas.
Šis įstatymas, kaip ir dauguma kitų, yra ne kartą papildytas ir taisytas. Paskutinė šio įstatymo redakcija yra išleista 2001 metų kovo 20 dieną Vilniuje Nr. IX-216. Šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą. Įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms.
Kalbant apie Lietuvos įmonių bankrotus galima remtis ir statistika. Joje turėtų atsispindėti visos šalies įmonių bankrotų dinamika. Duomenys, be abejonės, galimi ne anksčiau kaip nuo 1991 metų, kadangi nėra prasmės kalbėti apie ankstesnius laikus šiuo aspektu.

ĮMONIŲ BANKROTAI. JŲ DINAMIKA

Peržiūrėję įvairių šalių įmonių bankroto, reorganizavimo įstatymų ir jų įgyvendinimo procedūras pamatytume, kad šių šalių įstatymuose ir procedūrose yra daug skirtumų. Juos galima suskirstyti į esminius ir neesminius. Esminius skirtumus lemia skirtingas požiūris į įmones skolininkes ir kreditorius. Vienų šalių įstatymai labiau gina įmonių skolininkių, kitų šalių – kreditorių interesus. Šie esminiai skirtumai atsiranda todėl, kad skirtingai apibrėžiamas įmonės nemokumas, kriterijai bankroto bylai iškelti, nustatytas nevienodas kreditorinių įsiskolinimų gražinimo eiliškumas ir t.t. Daugumoje šalių įmonių nemokumui nustatyti naudojamas vadinamasis “balanso” kriterijus, t.y. nustatoma skolos suma bei jos gražinimo laikas, kurių ribas peržengus, keditorius įgauna teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Įmonių nemokumo likvidavimo procedūros yra gana skirtingos. Jas galima suskirstyti į dvi dideles grupes:
1) kreditorių ir įmonių skolininkių santykiai bei nemokumo likvidavimo priemonės grindžiamos savanorišku susitarimu;
2) šalys susitaria priverstinai, dalyvaujant...