Mokyklų raida

 5
Microsoft Word 65 KB
7 puslapiai



Žmogus yra save kurianti būtybė, bet jis sukuria ir tai, ko jam reikia. Jis sukuria ir įsitikinimų sistemą, patvirtinančią tai, ką jis nori matyti, tiki tuo, kuo nori tikėti. Gyvenimas – tai ištisinė linija. Kas šiandien pasėjama, rytoj pjaunama. Tačiau taip yra ne tik žmonių, tačiau ir mokyklų gyvenime.
Visame pasaulyje visuomenė ir mokyklos, kurios yra jos dalis, patiria esminių pokyčių, kokių niekas neregėjo nuo paskutinio visuotino ekonomikos ir švietimo struktūrų pasikeitimo, įvykusio daugiau kaip prieš šimtą metų. Kas bus – netikra ir neaišku. Įvairios pokyčių kryptys gali atrodyti labai prieštaringos, dėl jų dažnai ginčijamasi. Efektyviai dirbanti mokykla, kokia ji? Mokyklos efektyvumas turi būti siejamas su jos tobulinimu. Remdamiesi gerąja mokyklų patirtimi, ieškome kelio į jų efektyvumą ir atsako į klausimą: ką keisti?
Šiame darbe aš taip pat ieškau atsakymo į šį ir į daugelį kitų klausimų. Nes juk nedaugelis Lietuvos mokyklų esti efektyvios. Todėl būtent šiame darbe aš bandysiu kuo plačiau išnagrinėti efektyvių mokyklų bruožus, tobulinimo tikslus bei sunkumus. Bandysiu apibūdinti, koks yra ryšys tarp mokyklos tobulinimo ir jos efektyvumo bei atsakyti į daugelį kitų, ne mažiau aktualių klausimų. Nes kuo greičiau mes visi tai išsiaiškinsime, suprasime ir pradėsime veikti, tuo greičiau pasieksime efektyvių mokyklų laiptelį, juk švietimas yra ir pamatinis visuomenės raidos veiksnys.

Geros mokyklos, jei dabar būtų 1965: kaitos pradžia

Daugelis mūsų mokyklų geros, jei dabar būtų 1965-ieji. Jos tapo tokios, nes visuomenė linkusi numatyti ateitį žvelgdama į užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Istorikas Gustavson, suvokdamas šią mintį teigė:
„Žmonės bijo drastiškų naujovių. Pirma, jie teikia viršenybę įprastiems dalykams, antra, dauguma kapitalą deda jau į esamas struktūras“
Daugelis žmonių gyvena įsitikinę, kad istorija yra linijinė ir, kad tai, kas atsitiko praeityje, vyks ir ateityje. Šitaip mąstant, gyvenimas atrodo lengviau numatomas, pastovesnis ir patogesnis.
Tačiau istorijoje buvo ir esminių permainų laikotarpių. Pavyzdžiui: 18 šviečiamasis amžius prasidėjo laikais, kai žmonės nusigręžė nuo religijos kaip pažinimo būdo ir atsisuko į mokslą bei racionalumą. Ėmė tikėti pažanga. Mokslas pradėtas taikyti praktikoje. Radosi naujų technologijų. Atėjus 19 amžiuj prasidėjo industrializacija. Žmonės stojo prie technikos. Modernumas 20 amžiuje reiškia stabilią, ramią, prognozuojamą, savarankišką ir biurokratišką visuomenę.
Dėl šių socialinių ir ekonominių pokyčių gausios šeimos atsisakė tradicinių vaikų auklėjimo...