Mokykla kaip besimokanti organizacija socialines kaitos kontekste

Referatas
 5
Microsoft Word 96 KB
11 puslapiai

M. fullan referatas. M. fullan referatas.

TURINYS

ĮVADAS
1. Mokyklos ir švietimo kaitos samprata
2. Besimokančio individo reikšmė visuomeninių procesų raidoje
3. Besimokančios organizacijos bruožai
IŠVADOS
LITERATŪRA


MOKYKLA KAIP BESIMOKANTI ORGANIZACIJA SOCIALINĖS KAITOS KONTEKSTE
Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje tiek visuomenėje, tiek mokyklose, kurios yra jos dalis, pastebimi esminiai pokyčiai. Pasaulyje vyksta globalizacijos procesas. Kaitos procesas, vykstantis Europoje, aktualus ir Lietuvos mokykloms. Keičiasi požiūris į mokinį, mokymo metodus, mokymosi metodus, mokyklos vadybą, bendruomenės narių santykius, mokyklos kultūros sampratą. Jei anksčiau mokinys buvo traktuojamas kaip paklusnus informacijos priėmėjas, o mokytojas – tos informacijos tiekėjas, tai dabar siekiama, kad mokinys gebėtų reflektuoti, t.y. įvertinti savo patirtį. Mokytojas tampa patarėju, padėjėju, ieškoma kelių kaip pasiekti kuo glaudesnio bendradarbiavimo. Jei anksčiau direktoriaus žodis buvo įstatymas, mokyklos planavimas buvo tik jo prerogatyva, tai šiuo metu kuriama besimokanti organizacija, kurios svarbus organizacijos kultūros elementas yra bendradarbiavimas. Mokyklos vizijos kūrime dalyvauja ne tik pedagogai, bet moksleiviai, jų tėvai. Jei anksčiau mokslai baigdavosi diplomo gavimu, tai dabar siekiama kurti besimokančią visuomenę, kai mokymosi procesas trunka visą gyvenimą. Jei anksčiau pedagoginio proceso esmė buvo vien tik mokymo metodas, tai dabar pagrindas yra mokymasis. M. Fullan (1993) teigia, kad priėjome naują etapą, kuris taps kokybiniu šuoliu ir sukurs naują paradigmą, sąlygojančią mūsų mąstymą apie permainas bei su jomis susijusius veiksnius. Pokyčiai šiame pasaulyje – tai kelionė nežinoma kryptimi, kur problemos tampa mūsų draugais, o pagalbos ieškojimas – stiprybės ženklu. Tolesnei kaitai bus gyvybiškai svarbūs mokytojų gebėjimai valdyti pokyčius, patiems iš jų mokytis ir padėti tai daryti moksleiviams.
Šiandieniniame pasaulyje socialinė kaita tapo įprastu ir nuolatiniu reiškiniu. Tai – vienas iš esminių postmodernistinės visuomenės bruožų (Fullan, 1998). Pokyčiai tapo gyvenimo norma, ir kuo toliau, tuo jie darosi spartesni. Maža to, stabilumas jau tapo patologija ir dabar gali būti išlaikomas nebent dirbtinėmis priemonėmis, kadangi šiuolaikinės visuomenės ir modernių organizacijų prigimčiai būdinga orientacija į nuolatinę kaitą.
Kaita yra neišvengiama (R. Želvys, 2003), ir bandymai ją stabdyti gali sukelti katastrofiškus padarinius. Kaita vyksta, nesvarbu, patinka ji mums ar ne; vadinasi, galime teigti, jog esame pasmerkti kaitai (R. Želvys, 2003). Kadangi kaita yra nuolatinis ir visa apimantis procesas,...