Mokslo metodologija ir metodas1

Vadybos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 151 KB
21 puslapiai

Metodologijos referatas. Metodologijos referatas.

ĮVADAS

Kiekvienos išsivysčiusios šalies pažangos pagrindas – mokslo
plėtojimas, todėl labai svarbu, kad mokslinių tyrimų sistema būtų kuo
geriau organizuojama ir traktuojama vis didesnei žmonių auditorijai.
Šis darbas tinkamas pradedančiajam tyrėjui kaip susipažinimo priemonė
su metodologijos mokslu, nes jame aiškiai ir paprastai pateikiamos tos
mokslinių tyrimų metodologijos žinios, kurios būtinos ruošiant mokslinį
tiriamąjį darbą.

PAŽINIMO PROCESAS
5. Pažinimo principai ir raida
Mokslas yra sudėtingas socialinis reiškinys. Galima išskirti tris
pagrindinius jo komponentus:
a) žinių sistemą;
b) mokslinę veiklą;
c) institucijų sistemą, per kurią ši veikla realizuojasi.
Pirmasis komponentas vadinamas loginiu - gnoseologiniu mokslo
komponentu, antrasis ir trečiasis – sociologiniu. Mokslinio pažinimo
tyrimas turėtų apimti visų trijų komponentų sąveiką, nors ligšioliniuose
mokslo tyrimo darbuose praktiškai dominuoja loginis – gnoseologinis
aspektas. Kad jį geriau suprastume, aptarsime patį pažinimo procesą.
1.2. Pažinimo būdai
Pažinimas yra žmogaus minties santykis su tikrove. Žmogiškojo pažinimo
struktūrą ir mechanizmą nagrinėja gnoseologiją (gr. gnosis – žinojimas,
logos - mokslas). Pažinimo tikslas – pasiekti objektyvią tiesą. Šiame
procese žmonės įgyja žinių ir supratimą apie realiai egzistuojančius
reiškinius, įsisąmonina aplinkinį pasaulį. Įgytos žinios panaudojamos
praktinėje veikloje, siekiant pertvarkyti pasaulį.
Skiriami trys pažinimo proceso elementai:
▪ pažinimo subjektas (tai, kas vykdo pažinimą – žmogus, kolektyvas,
visuomenė, bendruomenė, žmonija ir t. t.),
▪ pažinimo objektas (tai, į ką žmogus nukreipia savo pažintinę
veiklą – galaktika, žmogus, Dievas, neuronas, sveikata, ugdymas ir
t. t.)
▪ santykis tarp jų:
         1                              
3                                      2
Pažinimo subjektas[pic][pic] Pažinimo objektas
Šių pažinimo proceso elementų reikšmė atskirais istorijos laikotarpiais
buvo suprantama skirtingai. Iki I. Kanto filosofai, apmąstydami pažintinį
žmogaus ir daikto santykį, į pirmą vietą iškelia subjekto ir objekto būtį,
o I. Kanto dėmesio centre yra pats santykis....