Modernizmas

Dailės konspektai
Konspektas
 5
Microsoft Word 41 KB
3 puslapiai

Modernizmas literaturoje konspektas. Modernizmo konspektas. Modernizmas literaturoje konspektas. Modernizmo konspektas.

MODERNIZMAS

Per pastaruosius šimtą metų meno raida įgavo naujų, daug įvairesnių formų. Tikroviškas ir artimas gamtai menas gyvavo ir toliau. Kartu su juo atsirado menas, kurio tikslas – ne teisingai vaizduoti gamtą, o meninėmis priemonėmis išreikšti jausmus ir nuotaikas. Tokiam „išraiškos menui“ pradžią davė dar postimpresionistai, tačiau jie kūrė XIX a. pabaigoje. O modernizmas prasidėjo XX a. Tai menas, kuris nesiekė tiksliai atvaizduoti matomą pasaulį.
Šiuolaikinis menas – tai nevienalytis meninis reiškinys. Jį sudaro kelios kryptys, kurios ne tik skiriasi tikslais ir išraiškos priemonėmis, bet neretai ir tiesiog prieštarauja viena kitai.
Modernizmo menas atmetė senas, įprastas tradicijas. Kartu jis iškėlė daug naujų problemų ir sužadino karštus ginčus. Šiose kryptyse daug prieštaravimų sukėlė techninė pusė, nes modernistai dažnai atsisakydavo senajam menui būdingų savybių, tokių kaip kruopštus atlikimas, tradicinis spalvų sąskambis, piešinio tikslumas, subtilumas, išorinio grožio siekimas. Modernistai atskleidžia tamsiąsias gyvenimo ypatybes, bet nepriešina jų su kažkuo šviesiu ar teigiamu. Vienas iš svarbiausių modernistų siekių – pabrėžti savo individualumą. Dėl to nuolat ieškoma naujų, anksčiau nenaudotų išraiškos priemonių ir medžiagų arba kuriama kažkas visai naujo, nematyto. Modernizmo menas panašus įvairiuose šalyse. Tą sąlygojo dailininkų būrimasis dideliuose meno centruose. Ilgus metus tai buvo Paryžius. O po II pasaulinio karo meno centrais taip pat tapo Londonas ir Niujorkas. XX a. daugiau kito tapyba. Pagal ją ir skirstomos modernizmo kryptys, kurios kito labai sparčiai.
FOVIZMAS
Pirmoji modernizmo kryptis atsiradusi XX a. 1 deš.
1901 m. Paryžiuje buvo surengta pirmoji Van Gogo paroda. Labai ryškios Van Gogo spalvos buvo paskatinimas atsirasti naujai prancūziškai meno krypčiai. Fovistai pradėjo naudoti grynas, skambias spalvas, stiprius ir plačius potėpius, spalvų dėmes, drąsiai iškreiptas formas. Publikai toks tapymo būdas buvo neįprastas ir svetimas, todėl šie dailininkai imti vadinti „fovistais“ (pranc. fauve – grobuonis). Jie nekėlė sau uždavinio tiksliai vaizduoti gamtą. Jie...