Miško grožis a baranausko poemoje anykščių šilelis

Lietuvių rašiniai
Rašinys
 5
Microsoft Word 31 KB
1 puslapis

Rasinelis apie miska. Rasinelis apie miska. Anykščių šilelis rašinys. Anykščių šilelis rašinys. Rašinys anykščių šilelis. Rašinys anykščių šilelis. Misko grozio vaizdavimas rasinys. Misko grozio vaizdavimas rasinys.

MIŠKO GROŽIS A. BARANAUSKO POEMOJE „ANYKŠČIŲ ŠILELIS“

Antanas Baranauskas – ryškiausias XIXa. vidurio lietuvių poetas, klasikinės poemos „Anykščių šilelis“ ir kitų eiliuotų kūrinių autorius. Jis pirmasis lietuvių poezijoje prabilo apie gamtos ir dvasinio turtingumo ryšius. Šiuo kūriniu A.Baranauskas siekė apginti lietuvių tautiškumą bei išsaugoti niokojamą šilelį.
„Anykščių šilelį“ sudaro dvi dalys. Pirma dalis pradedama gan graudžiu vaizdu: „kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę“. Tokia daugiaprasme metafora autorius vaizduoja buvusio, dabar jau iškirsto miško grožį ir gyvybę. Vietoj žaliavusio šilo - „kelios pušelės apykraivės“ , „skujom, šakelėm“ nuklota dykynė. Autorius aplink regi tik tuštumą: „visa prapuolę“, liudija sielvartą, nuoskaudą.
Buvęs šilelio grožis atgyja antroje poemos dalyje. Joje pateikiamas prisiminimas apie buvusį šilo grožį, kuris išreiškiamas frazeologizmu „net akį veria“. Šis vaizdas suteikia džiaugsmo, kad net už „širdies tveria“.
„Anykščių šilelyje“ išsiskiria regimieji šilelio vaizdai, kuriuos rašytojas perteikia metaforomis, palyginimais, epitetais ir personifikacijomis. Nuoseklumas – viena iš autoriaus savybių, kuri atsiskleidžia kūrinyje. Jo aprašomas miškas, pateikiamas nuo apačios į viršų. Vaizdas prasideda mažiausiomis detalėmis – samanomis: „minkštučiai samanų patalai ištiesti /...