Mindaugo karūnavimas ir Lietuvos problemos

Konspektas
 5
Microsoft Word 50 KB
4 puslapiai

Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos
Mindaugo krikštas, karūnavimas ir Lietuvos karalystės įkūrimas yra vieni iš reikšmingiausių ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos įvykių. Tačiau dėl rašytinių šaltinių stokos ir fragmentiškumo šiandien apie šiuos įvykius mes nedaug tegalime pasakyti. Netgi tie teiginiai, kurie, rodos, yra visuotinai priimti, nuolat kartojami ir pateikiami kaip neabejotina tiesa, atidžiau pažiūrėjus, pasirodo ne tokie jau aiškūs. Problemų kelia daugelis esminių klausimų. Svarbesnius iš jų čia trumpai aptarsiu.
Ar Mindaugo karalystė – Lietuvos valstybės pradžia?
“Valstybės įkūrimo data yra 1253 metų liepos 6 diena – pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnacijos data,” – aiškinama kompaktinio disko “Lietuva iki Mindaugo” žodyne. Panašių teiginių galima rasti ir kitur. Suprantama, visuomenei norisi žinoti ir švęsti Lietuvos valstybės įkūrimo datą. Deja, tokia “valstybės pradžios” data niekuo kitu, išskyrus gerus norus, nėra paremta. Istoriniai faktai jai akivaizdžiai prieštarauja – nėra jokių abejonių, kad Lietuvos valdovu Mindaugas buvo ir iki karūnavimo, taigi ir Lietuvos valstybė jau egzistavo. Tenka tik apgailestauti, kad kai kurie istorikai nuolaidžiauja tokiam populistiniam istorijos faktų iškraipymui
Galima pasakyti ir daugiau – Lietuvos valstybė greičiausiai gyvavo ir iki Mindaugo. Žinoma, tai jau nėra neginčytina tiesa, bet tokia galimybė nė kiek ne mažesnė už galimybę, kad Lietuvos valstybė susikūrė 70 metų iki Mindaugo karūnavimo1.
Nuo 1183 m. prasideda lietuvių ekspansija – nuolatiniai karo žygiai į Rusią ir Livoniją. Tokiu pačiu intensyvumu jie tęsiasi ir Mindaugo laikais. Tai yra išorinis valstybės funkcionavimo požymis. Kas vyko Lietuvos viduje galime spręsti tik iš kai kurių užuominų.
Mindaugo tėvas Eiliuotoje Livonijos kronikoje vadinamas dideliu karaliumi, kurio laikais nebuvo galima rasti jam lygaus. Henrikas Latvis aprašo 1208 m. karo veiksmus, iš kurių matyti, kad Lietuvos sienas su Žiemgala ir Polocko kunigaikštyste gynė viena ir ta pati kariuomenė. 1207 m. jis mini “visos Lietuvos” kariuomenę, kuriai jau trečius metus vadovauja tas pats kunigaikštis, vadinantis ją “savo kariuomene”. 1213 ir 1214 m. Henrikas Latvis mini ir Lietuvos valdovus, stovinčius šios kariuomenės priešaky (princeps ac senior Lettonum; dux et princeps eorum Stecse). Lietuvius tuo metu ištiko didelės nesėkmės – abu šie valdovai vienas po kito žuvo. Antrojo žinomas ir vardas – Stekšys.
1219 m. taikos su Volyne dalyvių sąrašas rodo, kad Lietuvos kunigaikščiai nebuvo nepriklausomi vienas nuo kito, o sudarė hierarchiją – buvo 5...