Mikelandželo gyvenimas ir kūryba

 5
Microsoft Word 54 KB
5 puslapiai

Mikelandzelas darbai. Mikelandzelas darbai.

MIKELANDŽELO
gyvenimas ir kūryba

Kursinis darbas

Laura Sabaliauskaitė
II kursas
2006

TURINYS
• Įvadas
• Michelandželo gyvenimas
• Michelangelo kūrybos bruožai
• Išvados
• Naudota literatūra

Įvadas

Mikelandželas Buonarotis - renesanso dailininkas, skulptorius, architektas ir poetas. Jo kūryba - tai šios epochos meno kulminacija. Ne veltui amžininkai jį vadino “dieviškuoju”. Jis paliko daugybę šedevrų, kurie žavi žmoniją jau daugiau kaip keturis šimtmečius. Mikelandželo kūryba - kupina tragizmo. Pagaliau tas tragizmas glūdėjo ir jo prigimtyje. Jis amžinai degė, nerimo. Jame kunkuliavusios galios perteklius jam buvo kančia, kuri vertė jį dirbti be poilsio ir atodūsio. Jo palikimas stipriai veikė tolimesnį Europos tapybos ir skulptūros vystimąsi.

Michelandželo gyvenimas

Mikelandželas Buonarotis (Michelangelo Buonarotti 1475 – 1564) gimė 1475 m. kovo 6 d. netoli Florecijos, Kaprezės miestelyje. Jis kilo iš žinomos, bet nuskurdusios florencijiečių giminės. Mikelandželo tėvas, Lodovikas Buonarotis Simonis, tuo metu buvo Kjuzio ir Kaprezės meras. Tai kuklios pareigos palyginti su padėtimi, kurią praeityje užėmė šios senos šeimos nariai.
Buonaročiai netrukus persikėlė į Florenciją. Berniukui sulaukus šešerių, mirė jo motina Frančeska di Neri, tolima Medičių giminaitė. Nuo pat ankstyvosios vaikystės Mikelandželas visą savo laisvą laiką praleisdavo paišydamas. Jau tuomet reiškėsi jo talentas. Kai Mikelandželas paaugo, tėvas atidavė ji į mokyklą, iš kurios jis dažnai pabėgdavo į dailininkų dirbtuves. Trylikametis, įveikęs tėvo atkaklumą, stojo mokytis pas žymų to meto tapytoją Dominyką Girlandajų. Seras Lodovikas nebuvo patenkintas sūnaus pasirinkimu, nederančiu garbės garsios šeimos atžalai. Bet Mikelandželas buvo kitoks mokinys nei visi: jis ne tik nemokėjo už būstą ir maistą, bet dar gaudavo ir amatininko padėjėjo atlyginimą.
Girlandajaus dirbtuvėje buvo atliekama daugybė bažnytinio interjero puošybos ir atnaujinimo darbu, freskų, privačių asmenų portretų užsakymų. Pats mokinių apmokymas prasidėdavo nuo piešimo įgūdžių lavinimo, kopijuojant senųjų dirbtuvės meistrų darbus. Jau tuomet jaunasis Mikelandželas stebino visus savo kopijomis, kurias buvo sunku atskirti nuo originalų. Jas Mikelandželas pagarindavo ir įvairiais būdais padažydavo taip, kad jos tikrai atrodydavo kaip senos. Šioje dirbtuvėje jaunuolis praleido maždaug dvejus metus. Mikelandželas, be abejo, galėjo čia išmokti visų amato gudrybių – gauti tvirtus piešimo ir freskų tapybos pagrindus. Bet, kiek žinoma, jam nelabai patiko...