Metų finalas

Lietuvių analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 32 KB
1 puslapis

K. Donelaitis, „Metai“, ištrauka iš „Žiemos rūpesčių“

K. Donelaičio „Metai“ – riba, žyminti grožinės (pasaulietinės) lietuvių literatūros pradžią. Tai sudėtingas, nevienalytis kūrinys, savotiškas žemdirbių „epas“, kur savo vietą randa du gyvenimo poliai: buitis ir dar svarbesnė būtis. Būro būtis grindžiama tam tikra donelaitiška filosofija, ryškiausiai atsiskleidžiančia šioje „Žiemos rūpesčių“ ištraukoje – „Metų“ finale.
Aptariami klausimai yra bendri visiems „Metams“: žmogaus ir Dievo santykis, moralinės normos. Trumpai peržvelgiamas praėjęs metų, darbų ir švenčių ciklas, dar kartą palyginama žmogaus ir gamtos egzistencija. Būro buitis, nors ir skurdi, ir vargana („daug prakaito <> nušluostėm“), ir, atrodytų, siaura (ponas, baudžiava, kaimynai), visgi yra nušviesta tikėjimo. Neabejojama tokio gyvenimo vertingumu, nes jį davė Dievas – vienintelis bešališkas teisėjas ir lėmėjas. Aukščiausiojo nustatyta tvarka yra gera, nes ji visiems teikia tai, ko reikia. K. Donelaičio poemos pasaulis paremtas kontraktu tarp Dievo ir žmogaus, Dievo ir viso to, kas gyva: paukščiams pažadėta „be rūpesčio [juos] išlaikyti“ (pagal Bibliją, paukščiai nei sėja, nei pjauna), o žmogui skirtas darbas ir vargas. Tai nėra pažeminimas, tai – gyvenimo būtinybė. Dirbdamas (pildydamas Dievo valią) žmogus lieka doras, darbas – moralumo garantas. Būrą bei...