Melas bendravimo procese

Referatas
 5
Microsoft Word 57 KB
5 puslapiai

ĮVADAS

Ar pamenate pasaką apie naujus karaliaus drabužius? Visi karaliaus pavaldiniai ir miestelėnai žavėjosi puikiu naujai pasiūtu savo vadovo apdaru, nors iš tiesų karalius buvo … nuogas! Kodėl gi žmonės melavo karaliui: norėdami įsiteikti, bijodami jį įžeisti ar aklai patikėję apsukrių siuvėjų melu? Manote, taip būna tik pasakose? Toli gražu! Pasirodo, mes neišgyvename nė vienos dienos, nesumelavę vienas kitam….
Bet kodėl vis dėlto taip dažnai meluojame vienas kitam? Pavyzdžiui meluojame vaikams, kad juos “apsaugotume” nuo kažko nepageidaujamo, skausmingo ar nuo to, ko jie neturėtų žinoti (taip atrodo tėvams). Meluojame sutuoktiniams, kad jų “be reikalo nejaudintume”. Meluojame artimiesiems, irgi lyg nenorėdami jų skaudinti. Beveik visada yla vis tiek išlenda iš maišo, o tada būna tik skaudžiau, prarandamas pasitikėjimas vienas kitu.
Tai kodėl meluojame? Ar todėl, kad vis dėlto nemylime taip smarkiai kitų ir labiau rūpinamės savimi (stengiamės išnešti sveiką kailį)?
Apskritai ką reiškia meluoti – slėpti tikrovę, ją pagražinti ar tiesiog ignoruoti?


Požiūriai į melavimą – kad ir kaip jis yra apibūdinimas – yra labai skirtingi, net prieštaringi. Melavimas laikomas grėsme moralinei visuomenės struktūrai ir melavimas apibrėžiamas kaip socialinis įgūdis. Melavimas užtikrina gero įvaizdžio kūrimą ir melavimas p0ranašauja negailestingo gyvenimo padarinius. Melavimas yra svarbus žmonijos vystymosi rodiklis ir melavimas gali būti rimta emocinė ar psichologinės problema…
JAV Virdžinijos valstijos universiteto psichologė Bella DePaulo drauge su kolegėmis ėmęsi rimtai tyrinėti šį reiškinį, pasiryžo atsakyti daugelį klausimų. Kaip dažnai žmonės meluoja? Ką jie meluoja? Kam, kokiems žmonėms meluoja? Kodėl meluoja? Taigi …

1. Meluoti - kasdieniška?

Remdamiesi tyrimų rezultatais, psichologai tik patvirtino kadaise F.Nyčės išsakytą mintį, kad melavimas yra gyvenimo sąlyga.
Beveik pusantro šimto amerikiečių (pusė iš jų studentai) visą savaitę vedė dienoraštį, kuriame turėdavo aprašyti visus savo pokalbius su kitais žmonėmis, ypač tuos atvejus, kada ir kam sumelavo. Melavimas tiriamiesiems būdavo apibūdinamas kaip tyčinis mėginimas ką nors suklaidinti. Tik ketinimas ką nors apgauti, jei jis nebuvo įvykdytas, nelaikomas melu. Taip pat melavimu nevadinti ir trumpi formalūs atsakymai ar mandagūs išsisukinėjimai, paklausus, “kaip laikaisi?”. Po savaitės išnagrinėjus žmonių dienoraščius, paaiškėjo štai kas.
Dauguma žmonių per dieną sumeluoja vieną arba du kartus. Per visą savaitę stebėti žmonės apgavo ar melagingai...