Mažvydas

 5
Microsoft Word 31 KB
1 puslapis

Martynas mazvydas interpretacija. Martynas mazvydas interpretacija.

Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos
„ Mažvydas “
ištraukos interpretacija


Poetinė drama „Mažvydas“ – Justino Marcinkevičiaus draminės trilogijos antroji dalis. Dramoje veiksmas vyksta XVI a., kai gimė lietuviška raštija. Veikalo centre – pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas Martynas Mažvydas, kurį autorius įprasmina kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją.
Ištraukoje dviejų istorinių asmenybių dialogas – Vilento ir Mažvydo. Abu jie susiję su Katekizmu, jo išleidimu. Kūrinio herojaus pusbrolis – Vilentas – perskaito jo knygą ir įvertina ją – „ Titano darbas! “. Prilygindamas dievo darbui. Mažvydas yra dramatiška asmenybė, kuri kankinasi ir nemato savo darbo prasmės. Jis tai lygina su Sizifo darbu. Dievai pasmerkė Sizifą ridenti didžiulį akmenį į kalno viršūnę, nuo
kurios šis nuriedėdavo veikiamas savo svorio. Jie ne be pagrindo mane, jog
nesama baisesnės bausmės už bergždžią ir beviltišką darbą. Taip ir kūrinio personažas vertina savo pastangas. “ Tu žodį iškirtai – kaip akmeny! ” - tai lyg sunkus žodžio įrašymas į amžinybę. Tai darbas reikalaujantis daugybės pastangų ir kantrybės. Nuo kurio Mažvydas jaučiasi pavargęs ir nusivylęs. “ Paleisi – nugarmės. Ir pagalvoji : kuriems velniams tos pastangos…” – jis gerai suvokia, kad turi nesustodamas dirbti toliau. Jei nebaigs ką pradėjęs tai viskas gryš į tą patį žlugimo...