Mazeikiai

Konspektas
 5
Microsoft Word 46 KB
4 puslapiai



Mažeikiai – šiaurės Lietuvos miestas, įsikūręs prie Ventos, lygioje pelkėtoje vietoje, atokiau nuo kitų didesnių Lietuvos miestų. Šio miesto istorija nesiekia gilios senovės. Žinoma, kad XII-XIV a. šios žemės priklausė Ceklio sričiai, kurią nuolat puldinėjo kryžiuočių ordinas. 1812 m., besitraukdami iš Rusijos, čia praėjo prancūzai. 1863 m. pradėjus tiesti Liepojos-Romno geležinkelio liniją, Viekšnių-Leckavos-Tirkšlių vieškelių susikirtime stovėjusioje sodyboje buvo įrengta geležinkelio stotelė. Ji pavadinta šios sodybos šeimininko Mažeikos vardu – Mažeikiai. Latvis „Livonijos kronikoje” mini Vindeikių ir Mažeikių dvarus 1335 m. data. Šį teiginį patvirtina ir A. Nikžentaitis.
· 1871 m. pro Mažeikius pradėjo kursuoti traukiniai, o po trijų metų Mažeikiai geležinkeliu buvo sujungti su Ryga.
· 1880 m. prie stotelės paskirta 19 sklypų namų statybai.
· 1895 m. akmenimis išgrindžiamos pirmosios gatvės, atidaroma vaistinė, kelios krautuvės, amatininkų dirbtuvėlės.
· Mažeikiai labiau išaugo po 1902 m., kai buvo pastatyti nauji mūriniai stoties rūmai, garvežių bei remonto dirbtuvės ir įsteigta geležinkeliečių mokykla.
· 1901-1918 metais geležinkelio stotis buvo vadinama Muravjovo vardu, o miestui paliktas senasis pavadinimas – Mažeikiai.
· Pirmojo pasaulinio karo metu miestas gerokai nukentėjo. Ventos pakrantės 1915 m. buvo pavirtusios rusų-vokiečių karo lauku. Vokiečių karo lauko teismo sprendimu buvo sušaudyta 40 lietuvių. Toje vietoje 1930 m. pradėta statyti mūrinė Švenč. Jėzaus Širdies bažnyčia (architektas V. Landsbergis-Žemkalnis). Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta 1904 m., pašventinta 1905 m. (kunigas P. Meškauskas). Dabar šioje vietoje stovi koplytstulpis. Baigiantis I-ajam pasauliniam karui, miete įsikūrė lietuvių komitetas. Tuo pačiu laiku veikė ir bolševikų taryba. 1919 m. Mažeikiuose savo būstinę įsirengė Bermontas –rusų baltagvardiečių kariuomenės vadas. Tų pačių metų pabaigoje į Mažeikius persikėlė centrinės apskrities įstaigos, miestui buvo suteiktos savivaldos teisės. Pirmuoju burmistru išrinktas J. Motuzas.
· Nepriklausomybės metais miestas išaugo: buvo pastatyta ligoninė, banko rūmai, nauja rotušė, veikė trys katalikų bažnyčios, žydų sinagoga, evangelikų-liuteronų bažnyčia, stačiatikių maldos namai.
· II-ojo pasaulinio karo metais daugiau kaip pusė Mažeikių gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių virto griuvėsiais. Netoli Ventos upės tilto 1941 m. vokiečių nacistai sušaudė apie 4-5 tūkstančius gyventojų. Pokario metais toje vietoje įrengtos kapinės, kuriose ilsisi šiose apylinkėse II-ojo pasaulinio karo...