Mažareikšmė veika ir jos teisinės pasekmės

Teisės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 81 KB
9 puslapiai

Mazareiksme zala administracineje byloje. Mazareiksme zala administracineje byloje.

Mažareikšmė veika ir jos teisinės pasekmės

Įžanga

Veikos mažareikšmiškumas – kas tai? Kokią reikšmę šis baudžiamosios teisės institutas turi ir kam jis skirtas, kokia jo esmė?
Aš pasirinkau rašyti rašto darbą šia tema todėl, kad žinant mūsų šalies baudžiamųjų įstatymų sankcijų griežtumą, mažareikšmės veikos institutas baudžiamojoje teisėje yra labai svarbus. Veiką pripažinus mažareikšme, dažniausiai kyla administracinė teisinė atsakomybė, tai yra veika laikoma ne nusikaltimu, o tik administraciniu teisės pažeidimu. Savo ruožtu asmuo, tą veiką įvykdęs, nėra nusikaltėlis, o tik administracinės teisės normų pažeidėjas. Manau, visiems suprantama, koks didžiulis skirtumas yra tarp nusikaltėlio ir pažeidėjo statuso.
Savo darbe norėčiau trumpai apžvelgti baudžiamosios teisės literatūrą veikos pripažinimo mažareikšme tema, taip pat panagrinėti, kokia yra teismų praktika šiuo klausimu, ką apie veikos mažareikšmiškumą mano užsienio šalių ir Lietuvos baudžiamosios teisės specialistai.
Savo darbe rėmiausi oficialaus įstatymų aiškintojo – Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimais, taip pat vadovėliais, monografine literatūra, aprobuota teismų praktika.
Susipažinęs su literatūra, galiu teigti, kad apskritai dėl mažareikšmiškumo instituto sąvokos ir sampratos baudžiamosios teisės specialistai sutaria, tačiau yra skirtingų nuomonių dėl šio instituto taikymo.
Darbe pabandysiu šiuos skirtumus išryškinti, taip pat pabandysiu pritarti ar nepritarti mokslininkų nuomonėmis, pagrįsdamas argumentais.

1. Veikos mažareikšmiškumo samprata

Kartais, tiriant baudžiamąsias bylas, susiduriama su situacija, kai byloje lyg ir yra visi tiriamo nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kyla abejonių, ar tikslinga veiką laikyti nusikaltimu ir traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Štai keli tokio pobūdžio pavyzdžiai:
1. Asmuo iš maisto prekių parduotuvės išnešė neužmokėjęs du butelius alaus, kurių bendra kaina yra keturi litai. Formaliai jis padarė vagystę – nusikaltimą, numatytą BK 271 straipsnyje.
2. Kaimynas, susipykęs su kitais namo gyventojais, sulaužė pašto dėžučių užraktus ir padarė žalos už dvidešimt litų. Kaimyno veikoje yra BK 278 str. 1 d. “svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia” numatyto nusikaltimo sudėtis.
3. Pilietis buvo sulaikytas prie banko beparduodąs kitam asmeniui užsienio valiutą. Formaliai jo veikoje yra BK 329 str. “operacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais taisyklių pažeidimas” numatyto nusikaltimo sudėtis.
Kyla klausimas, ar visais minėtais atvejais neišvengiamai tardytojas ar teismas turi...