Lr biudžeto sistema

 5
Microsoft Word 68 KB
7 puslapiai

2. LR biudžeto sistema

2.1 Nacionalinio biudžeto esmė ir vaidmuo finansų sistemoje

Nacionalinis biudžetas – valstybės einamųjų metų pajamų ir išlaidų planas, tvirtinamas Seimo ir turintis įstatymo galią. Biudžetas yra pagrindinių tarpusavyje sąveikaujančių finansinių kategorijų – mokesčių, valstybės išlaidų, valstybinio kredito – visuma. Per nacionalinį biudžetą sukaupiamos įvairių nuosavybės formų įmonių ir gyventojų pajamos. Jos nukreipiamos šalies ūkio finansavimui, socialinėms – kultūrinėms reikmėms, šalies vidaus ir užsienio saugumo stiprinimui, valstybinio valdymo organų išlaikymui, valstybės skolos išlaikymui, valstybės rezervų sudarymui ir pan.
Pinigų centralizavimas turi svarbią ekonominę ir politinę reikšmę, nes suteikia galimybę vykdyti vieningą ekonominę ir finansinę politiką šalies mastu, atsižvelgiant į ekonominio ir socialinio vystymo prioritetus ir lanksčiai panaudojant turimus resursus.

Nacionalinio biudžeto bruožai:
1) Organizuotumas:
· Apima tam tikrą visumą.
· Atspindi tris paskirtis:
· išsamus, apima visus lėšų šaltinius;
· viešas, atspindi priimamus politinius sprendimus;
· savarankiškas, atspindi tam tikrus procesus;
2) Skaidrumas
· Aiškus;
· Viešas;
· Informatyvus;
· Vientisas;
· Standartizuotas;
3) Struktūriškumas
· Nurodomos biudžeto objekto funkcijos;
· Vieningos sudarymo, nagrinėjimo, tikslinimo, vykdymo taisyklės;
· Palyginamumas;
· Standartizuotos klasifikacinės schemos;
· Aiški struktūra;
4) Sistemiškumas
· Racionalus formuojant;
· Atspindi valstybės prioritetų dinamiką, tradicijas;
· Išreiškia valstybės poreikių struktūrą;
· Išreiškia valstybės galimybes;
· Išreiškia vidinius ir išorinius ryšius;

Pagrindinės nacionalinio biudžeto funkcijos yra šios:
- nacionalinių pajamų ir BVP paskirstymas;
- valstybinis ekonomikos reguliavimas;
- socialinės politikos priemonių finansavimas;
- centralizuotų pinigų fondų sudarymo ir naudojimo kontrolė.
Nacionalinis biudžetas – pagrindinė priemonė perskirstyti nacionalines pajamas ir BVP. Kuo stipresnė yra valstybės ekonominio reguliavimo funkcija, tuo didesnė dalis nacionalinių pajamų ir BVP yra perskirstoma per nacionalinį biudžetą.
Mokesčiai ir valstybės išlaidos įgalina nacionalinį biudžetą reguliuoti ir skatinti ekonomiką bei investicijas, didinti gamybos efektyvumą. Valstybės išlaidos nukreipiamos prioritetinėms ūkio šakoms ir siejamos su efektyvių ir greitai atsiperkančių projektų finansavimu. Ekonomikos reguliavimui svarbią reikšmę turi mokesčių politika, kurią...