Lituanistinis svietimas jav iseivijos mokyklos

Referatas
 5
Microsoft Word 65 KB
7 puslapiai

Įvadas
Jei vienu žvilgsniu mėgintume aprėpti JAV lituanistinio švietimo istoriją, pastebėtume ne tik laikotarpį atitinkantį jaunuomenės ugdymo turinio, metodų ir formų įvairumą, bet ir esminius svetur užgimusios lietuviškos mokyklos gyvybingumo požymius. Ne vieno egzodo pedagogo, filosofo, lituanistinio švietimo organizatoriaus sukurtuose tautinio išlikimo modeliuose buvo nuolat akcentuojama tautybė, kaip savaiminė vertybė. Tautiškumo išlaikymas, jų įsitikinimu, buvo jaunuomenės pareiga. Tai įskiepyti siekė ir lituanistinės mokyklos.
Dar 1949 m. Lietuvių kultūros institutas tarp naujųjų JAV emigrantų lietuvių išplatino anketą. Dauguma atsiuntusių atsakymus į pateiktą klausymą ,,Kas turi pagerinti lietuvių tautinę sąmonę ir lietuvių kalbos vartojimą?“ atsakė, kad šio darbo pirmiausia turi imtis ,,šeima, poto mokykla, lietuviškos bažnyčios, organizacijos, spauda, radijas, chorai, ansambliai“. ,,Nėra reikalo plačiai kalbėti apie šeimos reikšmę ir atsakomybę lietuvybės išlaikymo atžvilgiu,- rašė L.Dambrūnas. –Reikia tik pabrėžti neabejotiną faktą, kad ne mokykla, ne bažnyčia, ne organizacija ar kas kitas, o šeima mūsų sąlygomis yra pagrindinis tautinio auklėjimo veiksnys, svarbiausia lietuvybės tvirtovė.
Be šeimos, lituanistinės mokyklos pagrindinis ugdymo veiksnys yra lietuvių bendruomenė. Plačiausiai individo ugdymo ir lietuvių bendruomenės sąveikos klausimus nagrinėjo J.Grinius, kurio filosofiniai ir pedagoginiai darbai yra tokie pat svarbūs, kaip ir A.Maceinos, S.Šalkauskio Nepriklausomoje Lietuvoje. Jie sprendė panašias žmogaus būties problemas, tik analizės kontekstas ir objektas, laiko ir vietos sąlygotas, buvo ne tas pats.
Lietuvių bendruomenės, taip pat ir lituanistinės mokyklos pagrindinis uždavinys yra, kaip teigia J.Grinius, ,,išlaikyti išeivijos tautinę gyvybę – tai tautiškai išauklėti jaunąsias kartas, būtent, įugdyti jas į lietuvybę ir tuo būdu juose įžiebti lietuviškąją sąmonę‘‘, t.y.,, a. išmokyti gimtosios kalbos, b. įdiegti tautinį charakterį, c. Įsąmoninti tautos istoriją ir d. perteikti jos kultūrinius laimėjimus‘‘.
Lituanistinio švietimo istorijos tyrinėjimų JAV niekada netrūko . Daugiausia dėmesio jai savo publikacijose skyrė J.Kavaliūnas, A.Kučas, P.Maldeikis, J.Masilionis, kun. A.Milukas, periodinė spauda. Į lituanistinių mokyklų ištakas remtasi ir grožinėje literatūroje – 1984 m. Čikagoje išleistame Alės Rūtos romane ,,Pirmieji svetur‘‘ vaizduojami, kaip pažymėta knygos užsklandoje, XIX šimtmečio pabaigos- XX – pradžios lietuviai ateiviai Amerikoje, kurie ,,rūpinasi susikurti tokį gyvenimą, kad lietuviškuose susibūrimuose...