Lietuvos valstybės ir teisės teorija mindaugo įsigalėjimas centralizuotos monarchijos kūrimas

Teisės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 80 KB
9 puslapiai

TURINYS
Įvadas 2
Mindaugo atsiradimo aplinkybės 3
XIII a. Lietuvos politinis žemėlapis 4
Lietuva ir vyresnieji kunigaikščiai, jų valdos 4
Mindaugo kovos suvienijant Valstybę 6
Brolėnų sąjunga prieš Mindaugą 7
Mindaugo krikštas ir karūnavimas (1251-1253m.) 8
Mindaugas po krikšto ir karūnavimo 10
Pabaiga 11
Naudota literatūra 12

Įvadas

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Mindaugas minimas 1219 m. tarp lietuvių kunigaikščių sudariusių taikos sutartį su Volynės kunigaikščiu Danieliumi. Kada Mindaugas pradėjo Lietuvos vienijimą nėra patikimų duomenų, tačiau jau 1238-aisiais jis minimas kaip Lietuvos valdovas.
1249m. vykęs Mindaugo vidaus karas su jo politikos priešininkais pasibaigė Mindaugo pergale. Pa-reiškęs norą krikštytis, Mindaugas sugebėjo išskaidyti prieš jį sudarytą Livonijos ordino, Tautvilo, Žemaitijos kunigaikščio Vykinto ir Volynės koaliciją.

Mindaugo krikšto iniciatorius buvo Livonijos ordinas, tikėjęsis tokiu būdu paversti jį savo vasalu, o Lietuvą – Livonijos provincija. 1251-aisiais Mindaugą pakrikštijo Andrėjus von Štirlandas. Lietuvą pripažino popiežius Inocentas IV. Tolesnis Mindaugo ketinimas karūnuotis suardė ankstesnius Li-vonijos planus. Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą. 1253m. liepos 6 d. Mindaugas ir Morta buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene (karūnos pa-gamintos Rygos meistrų). Mainais už karūnavimą Mindaugas buvo įpareigotas kryžiuočiams ati-duoti dalį Žemaitijos ir Jotvos.

Mindaugas sudarė sąjungą su Volynės kunigaikščiu Danieliumi prieš Aukso Ordą, tačiau jų 1258/59 m. žygis prieš totorius buvo nesėkmingas. Mindaugo padėtis Žemaitijoje buvo silpna, ypač po to, kai žemaičiai be Mindaugo paramos 1260m. liepos 13 d. Durbės mūšyje sumušė Livonijos kryžiuočius.

Apie 1261 m. Mindaugas atsisakė krikščionybės ir susivienijęs su žemaičiams vadovaujančiu Tre-niota bandė kovoti su Ordinu. 1261 m. žygis prieš Ordiną nenusisekė. Treniota kartu su kunigaikš-čiu Daumantu iš Nalšios 1263 nužudė Mindaugą ir du jo sūnus, Ruklį ir Rupeikį. Pretekstas nužu-dyti buvo Mindaugo nenoras išleisti iš mirusios Mortos laidotuvių jos seserį Daumantienę ir ketini-mai ją vesti (esą tokia buvusi Mortos priešmirtinė valia). Spėjama Mindaugo žūties vieta yra Ag-luona (į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Treniota tapo didžiuoju kunigaikščiu, tačiau juo išbuvo tik apie pusmetį, nes 1264-aisiais jį nužudė Mindaugo žirgininkai. Didžiuoju kunigaikščiu 1264 m. ta-po Mindaugo sūnus Vaišelga (Vaišvilkas), kuris 1267 m. sosto atsisakė, pasitraukė į stačiatikių...