Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki liublino unijos

Konspektas
 5
Microsoft Word 69 KB
7 puslapiai

LIETUVOS VALSTYBĖ
NUO SUSIDARYMO IKI LIUBLINO UNIJOS
Sąvokos
Aisčiai (lot. Aesti)- šiuo vardu Romos istorikas Tacitas 98m. pavadino Baltijos jūros rytiniame krante gyvenančias gentis. „Germanijoje“ jis rašė: „Dešiniajame savo krante Svebų jūra skalauja aisčių gentis “. Šis vardas nuo IX a. pab. išnyksta, jo vietoje pradedamas vartoti „prūsai“.
Unija (lot. unio- sąjunga)- dviejų monarchinių valstybių susivienijimas.
Žemė- teritorinis administracinis vienetas. Iš baltų žemių anksčiausiai žinomos kuršių žemės.
Bajoras- privilegijuotas žemvaldys ar tokios kilmės žmogus.
Baltai- indoeuropiečių kilmės tautų bei genčių grupė, kalbėjusi giminingomis kalbomis bei tarmėmis (lietuviai, latviai, prūsai, jotvingiai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai).
Didysis kunigaikštis- kai kurių valstybių valdovo titulas; Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsigaliojo valdant Gediminui.
Kunigaikštis- karo vadas ir savo srities (žemės) valdovas. Lietuvoje pirminis kunigaikščio pavadinimas kilęs iš „kunigo“, suprantant jį kaip laisvųjų žemdirbių bendruomenės valdytoją.
Piliakalnis- specialiai įrengtas ir sutvirtintas kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis. Iki šių dienų Lietuvoje išliko apie 1000.
Ponų Taryba- stambiųjų feodalų- ponų taryba, 1440 m. LDK išrinkusi Kazimierą Jogailaitį ir už jį, nepilnametį, valdžiusi šalį. Ypatingas teises įgavo po 1447 m. privilegijos, kada tapo valstybės valdymo ir teismo vykdomuoju organu. Išliko iki Liublino unijos.
Privilegija- lengvata ar jų sistema, suteikiama asmeniui, luomui, gyvenvietei ar etninei grupei feodalinėje visuomenėje; raštas, kuriuo suteikiama išimtinė teisė.
Kalavijuočių ordinas buvo įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (m. 1229) iniciatyva. Ordino tikslas buvo ginklu skinti kelią krikščionybei etninėse šiaurės baltų ir finų (lyvių, estų) žemėse, nes ankstesnės taikios misijos ten baigėsi nesėkme. Pavadinimas kilęs nuo raudono kalavijo simbolio, žymėto ant balto riterių apsiausto. Oficialiai vadinosi Kristaus kariuomenės broliais (lot. Fratres militiae Christi). Juridiškai Ordinas buvo vyskupo vasalas.
Vokiečių ordinas (arba „Kryžiuočių ordinas“; lot. Ordo Teutonicus, Ordo domus Sanctae Mariae Theutonicorum) kartu su Joanitų ir Tamplierių ordinais buvo vienas iš trijų didžiųjų riterių ordinų. Įkurtas Akroje 1190 m. per III kryžiaus žygį kaip ligonių slaugos ordinas; buvo pavaldus popiežiui ir Vokietijos imperatoriui.

Asmenybės
Algirdas (~1300-1377), Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377). Gedimino sūnus. Buvo du kartus vedęs, turėjo kelias dukteris ir 6 ar 7 sūnus, iš kurių žinomiausi yra...