Lietuvos norminiai teises aktai

Teisės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 119 KB
15 puslapiai

Teises aktai referatas. Teises aktai referatas. Teises aktas referatas. Teises aktas referatas.

Lietuvos norminiai teisės aktai
Įvadas
Lietuvoje daugėja teisės aktų, platėja jų apimtys, teisė tampa vis sudėtingesnė, todėl jos specifikai suvokti prireikia vis gilesnių žinių. Teisės normų kolizijos, teisės spragos, jos tekstų daugiaprasmiškumas sukelia vis daugiau neaiškumų praktikoje. Tai lemia vis didėjančią teisės aiškinimo svarbą. Paties teisės aiškinimo aktų įvairovė šiandien taip pat didžiulė. Atsiranda naujų teisės aiškinimo formų, tad neretai kyla klausimas, kokią teisinę galią turi teisės aiškinimas. Taigi svarbu iš naujo tiksliau įvardyti ir įvertinti įvairias su teisės aiškinimu susijusias koncepcijas. Jos yra, pvz., oficialus teisės aiškinimas, autentiškas teisės aiškinimas, teisės aiškinimo privalomumas, teisės aiškinimo aktas, teisės aiškinimo ir teisės normų bei teisės aiškinimo aktų ir teisės normų aktų santykis. Teisės praktikoje problemas, susijusias su teisės aiškinimu, bet kurioje teisinėje sistemoje išreiškia du esminiai klausimai. Pirma, kaip ir kokiais atvejais gali kilti teisinė atsakomybė dėl teisės pažeidimo teisės subjektui, besivadovavusiam teisės aiškinimu, kuris pasirodė esąs klaidingas. Antra, kaip, kokiais atvejais ir ar privalo teisės subjektas paklusti teisės aiškinimui. Atsakant į šiuos klausimus, aptariami teoriniai problemos aspektai. Aptariamos adekvataus, oficialaus, autentiško, privalomo teisės aiškinimo sąvokos teisės teorijoje bei praktikoje.

1. Norminio teisės akto samprata:
Norminis teisės aktas – tai oficialus rašytinis dokumentas, turintis privalomąją juridinę galią ir skirtas nevienkartiniam naudojimui.
Norminio teisės akto požymiai yra šie :
a) Jis yra priimtas kompetentingo teisėkūros subjekto;
b) Išreiškia valdingus paliepimus;
c) Sukuria tam tikrus teisinius padarinius;
d) Reguliuoja visuomeninius santykius;
e) Nustato, keičia ar naikina teisės normas.
Rengiant ir leidžiant norminius teisės aktus, pirmiausia dalyvauja aukščiausios valstybės valdžios ir valstybinio valdymo institucijos – Lietuvos Respublikos Seimas , Prezidentas ir Vyriausybė. Valdymo norminius aktus leidžia visos Lietuvos šakinio valstybinio valdymo institucijos – ministerijos, komitetai, departamentai, kitos valstybės institucijos, taip pat visos vietos savivaldos institucijos: miestu ir rajonų savivaldybių tarybos, valdybos ir merai.
Visi minėti teisėkūros subjektai leidžia įvairių pavadinimų, formų, reikšmės ir paskirties norminius aktus, kuriuose suformuluotos ir įtvirtintos teisės normos. Teisėkūros institucijos reikšmė ir vieta kitų institucijų sistemoje lemia ir norminio akto, kaip teisės šaltinio, reikšmę, teisinę galią,...