Lietuvos nepriklausomybės akto atkūrimo akto teisinė prigimtis ir konstitucinė reikšmė

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 68 KB
7 puslapiai

XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje tautinis idealas buvo tikėjimas, kad visi, turintys bendrą istoriją ir kultūrą, turi būti autonomiški, susivieniję ir skirtingi savo tėvynėse. Neįmanoma įdiegti žmonėms giminystės ir brolybės jausmo, nesusiejant jų su vieta, kurią jie jaučia esant sava, su tėvyne, kuri jiems priklauso istorijos teise Jie taip pat negali realizuoti savo ypatingo tapatumo ir kultūros ateityje, jei neturi pripažintos gimtosios žemės. Bet kad tai būtų įgyvendinta, gimtoji žemė turi būti laisva Jos negali valdyti kiti, priklausantys kitokiai istorinei kultūrai. Todėl politikai siekė sukurti nepriklausomas valstybes, kuriose galėtų laisvai kurti geriausiai atitinkančias jų tautų ir istorinės kultūros poreikius institucijas. Žymus anglų mokslininkas A.D. Smithas (g. 1933 m.) rašo: „Iš visų vizijų bei tikėjimų, kurie varžosi dėl žmonių palankumo moderniajame pasaulyje, labiausiai paplitęs ir patvariausias yra tautinis idealas. () Mes tapatiname save pirmiausia ir labiausiai su savo „tauta". Mūsų gyvenimą daugiausia reguliuoja nacionalinė valstybė, kurioje esame gimę. Karą ir taiką, prekybą ir susisiekimą, švietimą ir gerovę kiekvienam iš mūsų lemia nacionalinė valstybė, kurioje gyvename. Nuo patvaikystės mums diegiama savo šalies meilė, mes mokomi savo ypatingų tautinių dorybių. Ir nors brandžiame gyvenime pasitaiko šio patriotinio idealo atskalūnų ir kai kurie tampa „išdavikais", didžioji dauguma piliečių išlaiko savo tautai nebylų lojalumą, kuris krizės momentu gali išaugti iki karšto atsidavimo ir aistringo paklusnumo pareigos šauksmui" (1).
Nepriklausomybė yra valstybės suvereniteto dalis, jo išorinė pusė. Valstybė neturi paklusti niekam, išskyrus tarptautinę teisę. Nepriklausomybė kaip valstybingumo kriterijus laikoma lemiama sprendžiant klausimą dėl valstybės statuso buvimo, kadangi yra įprasta valstybės egzistavimo sąlyga. Nepriklausomybės atkūrimas yra retas reiškinys, unikalus politinis ir teisinis fenomenas tarptautinėje praktikoje.
Lietuviams valstybingumas reiškia tradiciją, etninį ir kultūrinį savitumą, istorinį paveldą ir įsipareigojimą. Lietuvai valstybingumas tai nepriklausomybė, būtinybė išsilaikyti ne tik kaip atskirai tautai, bet ir kaip valstybei. Koks stiprus šis siekis, nesunku suprasti prisiminus jotvingių, prūsų, žiemgalių bei kitų baltų genčių likimą.
Dėl Lietuvos nepriklausomybės buvo kovojama ištisus amžius. Laikotarpio dvasia, tautos gyvenimo sąlygos, jos socialinė sudėtis visatai savotiškai nuteikdavo tautos atstovus, įvairiai samprotavusius apie Lietuvos nepriklausomybės formas. Todėl nenuostabu, kad valstybingumo problemas vienaip sprendė...