Lietuvos kultūros politika

Konspektas
 5
Microsoft Word 34 KB
2 puslapiai

Sovietmečiu Lietuvos kultūros politika buvo labai centralizuota, nebuvo jokių galimybių plėtotis demokratiškai kultūros savivaldai. Sovietinė kultūros politika buvo griežtai reglamentuota ir visose srityse persmelkta partijos ideologija. Vis dėlto Lietuvos menininkai rado būdų per kūrybą išreikšti vidinę laisvę, vertybes ir tautiškumą – ir sovietmečiu dalis literatūros, kino, muzikos, teatro veikalų neatitiko Sovietinės valdžios keliamų griežtų vienpusiškų reikalavimų.
Naujas etapas Lietuvos kultūros politikoje prasidėjo drauge su Sąjūdžiu – devintojo dešimtmečio viduryje. Tačiau tikrąja demokratiškos Lietuvos kultūros politikos pradžia galime laikyti 1990m. įvykusį Lietuvos Kultūros Kongresą. Jame buvo numatytos Lietuvos kultūros vystymosi gairės, priimtos strategines kultūros vystymo kryptis formuojančios rezoliucijos ir pradėti debatai dėl valstybės kultūros politikos. 1990-aisiais buvo pradėti formuoti Lietuvos kultūros politikos principai, sukėlę daug karštų diskusijų. Šio svarbaus dokumento priėmimas pareikalavo daug laiko ir debatų, taigi tik 1996 m. Lietuvos kultūros kongresui buvo pateiktos svarstyti dvi versijos, tačiau nei viena iš jų nepriimta. Lietuvos kultūros politikos principai priimti tik 2001m. vyriausybės.
Šiuo metu kultūros politiką formuoja ir įgyvendina Lietuvos Kultūros Ministerija. Lietuvos Kultūros Ministerijos misija - sudaryti sąlygas nacionalinės kultūros tęstinumui, plėtrai ir sklaidai, laisvai visuomenės kultūros raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje, kultūros vertybių apsaugai, formuoti ir padėti atskleisti visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir materialines vertybes, padėti plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę.
Greta Kultūros Ministerijos veikia šios tarybos, komitetai ir ekspertų komisijos:
● Lietuvos kultūros ir meno taryba
● Kino taryba
● Bibliotekų...