Lietuvos draustiniai1

Referatas
 5
Microsoft Word 52 KB
4 puslapiai

GEOGRAFIJOS REFERATAS

LIETUVOS DRAUSTINIAI

Lietuvos Draustiniai

Saugomų teritorijų tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę.Dar viduramžiais Lietuvos žemėse augo vadinamosios šventosios girios, kuriose drausta kirsti medžius, daryti takus ir net lankytis. Saugomos taip pat buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio “medžioklės” , t.y. miškai, skirti medžiojamų žvėrių ir paukščių apsaugai. Tokių saugomų teritorijų kiek vėliau atsirado ir kitose mūsų šalies dalyse . Pažymėtinos Petro I valdant, įsteigtos “laivinės girios” , skirtos tinkamo laivams statyti miško apsaugai. Tačiau vis dėlto dauguma senųjų saugomų plotų, artimų šiandieniniams draustiniams, buvo skirta medžiojamosios gyvūnijos gausinimui bei apsaugai.Dėl to mūsų šalyje lig šiol labai glaudūs ryšiai tarp draustinių bei rezervatų steigimo ir medžioklės ūkio plėtojimo.
Pagal saugomų teritorijų tinklą dažniausiai sprendžiama apie konkrečios šalies gamtosaugos lygį. Todėl paprastai stengiamasi turėti daug ir įvairios paskirties saugomų plotų. Turime trejopo pobūdžio teritorijas.
1) konservacinės, arba išsaugojamosios, paskirties plotus – juose saugomas esamas vertingas genetinis fondas bei informacinės savybės, draudžiant atskirų kraštovaizdžio kompleksų ar vertybių naudojimą.
2) Prezervacinės, arba apsaugojamosiois, paskirties plotus- juose ribojama žmogaus veikla, siekint apsaugoti gretimas svarbias teritorijas bei atskirus objektus arba bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą;
3) Rekuperacinės, arba atkuriamosios, paskirties plotus – juose tvarkomasi taip, kad išsilaikytų, atsikurtų bei gausėtų liaudies ūkiui svarbūs gamtos ištekliai.
Šios trejopos paskirties saugomos teritorijos rūšiuojamos pagal smulkesnius paskirties bei tvarkymo ypatumus ir turi savus rūšių pavadinimus, arba nomenklatūrą.
Valstybinių draustinių tinklas respublikoje jau dabar yra gana platus. Panagrinėkime dabar įvairių rūšių draustinius.
Pradėkime nuo geologinių draustinių, kurių pirmieji buvo įsteigti dar 1960 metais. Geologiniai draustiniai steigiami apsaugoti pasižyminčiomis įdomia geologine sandara bei turinčioms mokslinę pažintinę reikšmę vietovėms ir kurioms nors geologinės vertybėms.
Šiuo metu turime 15 geologinių draustinių, apimančių 1430 ha plotą, arba 0,02 % respublikos teritorijos. Pagal saugomų vertybių savitumą išryškėjo 3 šių draustinių atmainos (rūšys):
1) atodangos, 2) karstinės , 3) riedulynai.
Būginga, kad dauguma mūsų geologinių draustinių yra palyginti nedideli – nuo kelių iki keliasdešimt ha ploto. Iš visų išsiskiria Šauklių draustinis, siekiantis...