Lietuvos architektūra xx a

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 65 KB
6 puslapiai

Lietuvos statybos būklė buvo primityvi iki pat rusų valdymo pabaigos. Po I pasaul. karo laisva Lietuva dėjo daug pastangų, kad sutvarkytų krašto statybą. Pradžioje nebuvo nei lėšų, nei statybininkų, nei kitų priemonių, reikalingų statyboms. Pamažu šios sąlygos atsirado, ir iš XX a. mes turime didingų ir gražių statinių.
Šio laikotarpio Lietuvos architektūrai tiktų ieškojimų periodo pavadinimas. XX a. Lietuvos, kaip ir kitų šalių, architektūra susiskaidė į daugelį įvairių krypčių ir daugiau niekada nesusiliejo į vientisą stilių. Daugumos architektų darbuose reiškėsi paprastumas, saikingumas ir rimtumas. Buvo vengiama prabangos ar labai pigių ir laikinų dalykų. Tai kaip tik atitiko ekonomines ir technines galimybes, be to ir žmonių paprastą ir kuklų skonį. Paprastumas ir racionalumas taip pat vyravo ir to meto Vakarų architektūroje: šis stilius vadinosi funkcionalizmas ir susiformavo V.Europoje XX a. pr. Lietuvoje jis buvo ryškiausias 3-4 dešimtmečiais.

Gyvenamieji namai pasižymėjo primityviu planavimu ir įrengimu. Dauguma jų turėjo tik gyvenamąją erdvę, apsaugotą nuo išorinių veiksnių, tačiau ir tokių buvo jaučiama didelė stoka. Tai ir tapo priežastimi, paskatinusia anksčiausia pradėti gyvenamųjų namų statybą. Čia pasireiškė daug Lietuvos architektų: pradžioje gyvenamieji namai buvo statomi kuo pigesni ir negalėjo būti aukštos kokybės, bet ilgainiui buvo pasiekta gražių rezultatų tiek statyboje, tiek įrengime. Namai statomi ne po daug, o dažniausia buvo privatūs, individualiai projektuoti - tai buvo palanki aplinkybė pasireikšti įvairumui. Tokia pažanga skatino miestiečių norą gyventi gražiuose, tvarkinguose ir higieniškuose butuose. Keletas didelių gyvenamųjų namų su nuomuojamais butais, pastatytų Kaune, buvo iš nedegių medžiagų ir labai modernūs. Statyti namus iš nedegių medžiagų pasidarė aktualu, kai miškų atsargos ėmė sparčiai mažėti.

Įvairiose vietose buvo pastatyta ir naujų bažnyčių. 1930 m. pagal V.Dubeneckio projektą pastatyta bažnyčia Betygaloje, taip pat jis projektavo Karmėlavos medinę bažnytėlę, kurioje naudojami senųjų lietuvos bažnyčių ir varpinių fragmentai: priešakiniame fasade dominavo du aukšti bokštai, kurie kiek nustelbė pačią bažnytėlę ir nelabai buvo sujungti su jos architektūra. Fasade panaudotos klasicistinės ir barokinės kilmės formos, kaip tai buvo įprasta tokiose bažnytėlėse. Galbūt todėl ši bažnytėlė laikoma sava, lietuviška.
1927 m. pagal V.Žemkalnio projektą pastatyta mūrinė Kybartų bažnyčia dvelkia romantinės architektūros dvasia, autorius suteikė jai lieknumo, lengvumo, ko nėra romantinio laikotarpio...