Lietuvoje augantys grybai

Referatas
 5
Microsoft Word 80 KB
9 puslapiai

Referatai apie grybus. Grybai augantys lietuvoje referatas. Referatai apie grybus. Grybai augantys lietuvoje referatas.

TURINYS

ĮVADAS

Mikologija

2
Grybų daroma žala

2
Grybų nauda žmogui

3

DĖSTOMOJI DALIS

Grybų sandara ir gyvenimo ypatybės

4
Vaisiakūnis, jo sandara ir sudėtinės dalys

. 5
Kepurėlė

5
Trama

6
Himenoforas

6
Kotas

6
Grybų dauginimasis

7
Grybų mityba

8
Grybų augimas

8
Valgomieji grybai

9
Grybų mitybinė vertė

9
Nuodingieji grybai

10

IŠVADOS

11

ĮVADAS
Grybų pasaulis yra pakankamai sudėtingas, kaip ir jų gyvenimo būdas. Jie
ilgus dešimtmečius nedavė ramybės botanikams, vėliau mikologams, kurie
klaidžiojo po miškus, dirvonus, pievas ir laukus, stepes ir dykumas, plušo
laboratorijose, gamyklose, kol sužinojo, kaip grybai dauginasi, auga, kokia
jų nauda arba daroma žala.
Mikologija - mokslas, tiriantis grybus (įskaitant pelėsius ir mieles), jų
genetines bei biochemines savybes, jų panaudojimą medicinai bei maistui,
taip pat nuodingąsias jų savybes. Mikologija artimai susijusi su
fitopatologija - augalų ligų tyrimais (daugelis augalų ligų yra sukeliamos
grybų). Istoriškai mikologija buvo botanikos mokslo šaka, nes grybai buvo
priskiriami augalams. 1969 m. Kornelio universiteto profesorius R. H.
Whittaker pirmasis išskyrė grybus į atskirą gyvosios gamtos karalystę
(Fungi arba Mycota), kadangi pagal savo sandarą, mitybą, filogenezę ir
kitus bruožus grybai skiriasi nuo augalų ir gyvūnų. Dabar sutariama, kad
grybai - tai ne augalai, o ypatingos sandaros ir gyvensenos organizmai. Dėl
to mikologiją galime laikyti atskira mokslo šaka. Pirmieji "mikologai" buvo
Elias Magnus Fries, Christian Hendrik Persoon ir Anton de Bary.
Grybai – tai tarpiniai organizmai tarp augalų ir gyvūnų, tai labai
didelė ir įvairi organizmų grupė, neturinti chlorofilo (žaliosios
medžiagos, sugeriančios Saulės energiją, kuri panaudojama organiniams
junginiams...