Lietuvių liaudies vestuvinės dainos1

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 46 KB
4 puslapiai

Įvadas

Lietuvių vestuvinės dainos sudaro svarbią ir reikšmingą mūsų tautosakos klasikinio plitimo dalį. Savo gausumu ir paplitimu jos užima pirmą vietą tradicinių dainų tarpe. Daug kūrinių žavi nepamirštama poetine išmone ir gyvybingu melodijų grožiu. Jie gali būti laikomi meniškumo viršūne, kurią pasiekė žodinė ir muzikinė lietuvių liaudies kūryba.
Daugiausiai lietuvių liaudies vestuvinių dainų yra sukaupta Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvių tautosakos rankraštyne. Iš viso sukaupta apie 70000 vestuvinių dainų.
Visa surinkta – tiek spausdinta, tiek ir nespausdinta – medžiaga plačiai atstovauja vestuvinių dainų žanrui, gana tiksliai atspindi repertuarą ir sudaro pakankamą pagrindą charakterizuoti lietuvių vestuvinę poeziją.
Norint teisingai išcharakterizuoti lietuvių liaudies dainas, būtina žinoti kokie dalykai yra svarbiausi lietuvių liaudies dainose.

Vestuvinės dainos ir papročiai yra būtina vestuvinių dainų gyvavimo sąlyga. Išnykstant ceremonijoms, miršta ir pats žanras. Dainos yra neatskiriama vienos ar kitos apeigos sudėtinė dalis, jas būtina dainuoti tam tikrais momentais, ir jos tarsi įkūnija tokių momentų pergyvenimus, mintis, jausmus. Tuo būdu apie atskirus vestuvių apeigų ir papročių ciklo epizodus, kaip antai: piršlybas, mergvakarį, prikeltuves ir kt., susitelkė savitos, tik tam epizodui charakteringos dainos. Jos ir skirstomos pagal tai į piršlybų, mergvakario, pragėrų ir kitų epizodų dainomis.
Atsižvelgiant į tvarką, kuria būdavo dainuojamos vestuvių papročių ir apeigų cikle, pirmąja grupe reikėtų laikyti pažintuvių ir mėglavimo dainas. Jomis būdavo apdainuojamas vaikino susipažinimas su merginos tėvais, pačia mergina, jos būdo, darbo ištyrimo metas. Su pažintuvių ir mėglavimo papročiais glaudžiau susijusios dainos atkuria jaunųjų pergyvenimus, kuriuos jie patiria susipažinimo metu, bebendraudami, beieškodami savo išrinktųjų. Mėglavimų ir išbandymų metu kylantis nusivylimas ar džiaugsmas, radus savąją mergelę ar bernelį, lankomos, dažnai apkalbamos mergelės laukimas, ilgėjimasis ir kiti meilautiniai pergyvenimai yra charakteringi šių dainų tematiniai motyvai. Iš savitesnių šios grupės dainų tipų pažymėtini: „Augo putinas žalioj girioj“, „Abu mudu broliai“, „Aš pas tėvelį“, „Aš pasėjau rūtelę“, „Nejok, berneli, pavasarėlį“, „Siuntė mane motinėlė“, „Tekėk, mergele, už manęs“ (Teka mergelė už jo, bernelio. Pas jį darbelių nedirbs, kalne rugelių nepjaus, pakalnėj linelių neraus, akmens girnelių netrauks, tik po sodelį vaikščios, uogeles rankios, seklytėlėj sėdės, kaseles pynios,...