Lietuvių liaudies menas

 5
Microsoft Word 84 KB
10 puslapiai

Meno kursinis darbas. Meno kursinis darbas.

Liaudies menas – profesionaliojo meno pirmtakas – išreiškia tautos
pasaulėjautą, estetinį skonį ir meninės kūrybos galias. Civilizacija su
savo technika, masinėmis informacijos priemonėmis, statiniais, transporto
komunikacijomis, automagistralėmis, geležinkeliais, medžiagomis atkakliai
skverbiasi į pačius atokiausius, nuošaliausius planetos kampelius,
išsaugojusius priešistorinę senąją kultūrą. Liaudies menas, taip pat ir
lietuvių liaudies menas, kuris klestėjo daug amžių, nyksta metams bėgant,
retsykiais sužibėdamas kokio menininko, tęsiančio savitas liaudies meno
tradicijas, rankose ir sušildydamas šio meno mylėtojų širdis, lavindamas
estetinį skonį bei sukeldamas meninės kūrybos galias.
MARGUČIAI
Savita liaudies dekoratyvinės tapybos rūšis yra margučiai. Pagal
paruošimo techniką jie skirstomi į rašytinius ir skustinius. Margučių
raštuose vartojami rutuliukų, žvaigždučių, rūtų, snaigių motyvai.
Geometriniai raštai traktuojami labiau grafiškai, augaliniai – stilizuotai.
Margučių fonas dažomas viena spalva (ruda, juoda, mėlyna, raudona ir kt).
Raštai būna arba baltos, arba įvairių kitų spalvų.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio tautų, margučiai buvo gyvybės,
gėrio, derlingumo, gamtos pabudimo simboliai. Tai vieni trapiausių liaudies
meno dirbinių. Ankstyviausi margučių pavyzdžiai išliko tik iš XIX a.
pabaigos, tačiau jų raštai sutinkami pirmykštės bendruomenės laikotarpio
keramikoje, papuošaluose.
Margučių menas – labai įdomi taikomosios dailės šaka, glaudžiai
susijusi su kulto apeigomis. Margutis krikščionių siejamas su Velykų,
Atvelykio ir kitomis pavasario šventėmis – Jurginėmis, Sekminėmis.
Margučiais ne tik puošiamas švenčių stalas, jie dovanojami svečiams ir
artimiesiems, dažniausiai vaikams. Margučiais keičiamasi, jie daužiami,
ritinėjami.
Kiaušinių dažymo ir keitimosi paprotys – daug senesnis už
krikščionybę. Beveik visose senojo pasaulio tautose esama margučių puošimo
tradicijos. Margutis, kaip ir apskritai kiaušinis, buvo laikomas gyvybės
pradžios simboliu, pavasario atgimimo, džiaugsmo ir gėrio ženklu. Apie
margutį kalbama senuose sanskrito raštuose, juos mini ir Martynas Mažvydas.
Iki XX a. pradžios margučiai buvo dažomi augaliniais dažais: svogūnų
lukštais, beržų lapais, šieno pakratais, ąžuolo ar juodalksnio žievėmis ir
pan. Šiais laikais naudojami ir įvairūs sintetiniai dažai. Mėgstamiausi
įvairūs raudonos, juodos, rudos, žalios ir mėlynos spalvos atspalviai.
Dažoma ir viena kuria nors spalva, toks kiaušinis paprastai vadinamas
dažytiniu. Dažnai...