Lietuviu liaudies dainos7

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 32 KB
1 puslapis

Ivadas Tautosaka skirstoma i dvi pagrindines dalis, rušis: pasakojamaja ir dainuojamaja . Pasakojamosios tautosakos žanrai - pasaka, sakme, padavimas, anekdotas. Dainuojamosios - daina, sutartine, rauda. I liaudies kuryba ne visada buvo žiurima kaip i vertybe, kažkada ji laikyta ,,niekais” , atgyvena. Susidomejimas tautosaka Europoje padidejo XVIII amžiuje. Ja imta užrašineti, publikuoti. Demesys lietuviu liaudies dainoms radosi pradejus tyrineti lietuviu kalba. Mažosios Lietuvos evangeliku kunigas Pilypas Ruigys 1747 m. paraše lietuviu kalbos žodyna, i kuri idejo tris dainas - kalbos senumui ir skambumui pailiustruoti. Tautosakos kuriniai, ypac dainos, budavo atliekamos tam tikru metu, tam tikroje situacijoje, susijusios su gamtos ciklu ir su žmogaus darbu tikslu bei asmeninio gyvenimo ivykiais. Del to dainos skirstomos i tokias temines grupes kaip darbo dainos, vestuviu dainos, kalendoriniu apeigu… Mažesnes grupes sudaro jaunimo, vaiku, meiles dainos ir kitos. Norint suvokti liaudies dainos turini, menini savituma, butina žinoti apie jos atsiradimo ir atlikimo aplinkybes. Lietuviu liaudies dainu švelnumas Svarbiausias liaudies dainu bruožas lyrizmas - tai yra gilus jausmu išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istoriju eiliavimas. Lietuviu dainos yra švelnios, melodijos be galo dainingos, o dainu nuotaika dažniausiai liudna. Dainu tekstuose dainuojama apie žmoniu gyvenima, skaudžia našlaiciu dalia, apdainuojami ivairus darbai....