Lietuviu

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 38 KB
2 puslapiai

Apie Juditą Vaičiūnaitę


Judita Vaičiūnaitė – viena didžiausių XX amžiaus antrosios pusės poezijos kūrėjų. Gimė 1937 m. liepos 12 d. Kaune, žymaus gydytojo šeimoje. Nuo pat vaikystės būsimą poetę supo aukštų polėkių ir didelių kūrybinių užmojų žmonės. Visa tai, pasak pačios J. Vaičiūnaitės, ir įžiebė kūrybos kibirkštį. Rašyti ji pradėjo turėdama vienuolika metų. Tai daryti Juditai buvo taip pat natūralu, kaip kvėpuoti.
Viename laiške dėdė Petras Vaičiūnas Juditai parašė: „Tavo atsiųstieji eilėraščiai gan įtikinamai byloja, kad tu esi ir turi būti poetė“. Paauglę tokia pastaba labai džiugino ir jaudino.
1959 m. J. Vaičiūnaitė Vilniaus universitete baigė lituanistiką. Nors studijos Vilniaus universitete ją gerokai apvylė, tačiau ten sutiko du geriausius literatūrinius bičiulius – bendrakursius Aušrą Sluckaitę ir Tomą Venclovą, kurie daug kuo prisidėjo prie J. Vaičiūnaitės poetinio braižo formavimosi. Poetė dirbo „Literatūros ir mene“, „Kalba Vilnius”, „Naujojo dienovidžio” redakcijose. 1986 m. gavo valstybinę premiją už 1985-aisiais išleistą rinktinę Nemigos aitvaras.
1996 m. apdovanota Baltijos Asamblėjos premija.
Pirmasis poezijos rinkinys Pavasario akvarelės pasirodė 1960 m. Vėliau išleido nemažai eilėraščių rinkinių, parašė poezijos, pasakų vaikams.
Paskutinė knyga „Debesų arka“ yra ypatinga ne vienu požiūriu. Svarbiausia tai, kad čia išryškėja, įprasminančios gyvenimo ir mirties sandūra.

Judita Vaičiūnaitė – miesto poetė

Viena iš pirmųjų lietuvių poezijoje natūraliai priėmė miesto kutūros pasaulį. Neretai jos eilėraščiai turi muzikos kūrinio formą, muzikinis pradas, muzikos, dailės kūrinių sukelti įspūdžiai ir apmąstymai juose labai svarbūs. Miesto pasaulis toks pats apgyventas, jaukus ir poetiškas kaip kitiems poetams kaimas. Gatvės,...