Lietuva xiva

Konspektas
 5
Microsoft Word 34 KB
2 puslapiai




Lietuvių ir lenkų santykiai feodalizmo epohoje praėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Apie ankstyvuosius lietuvių santykius su lenkais turime maža žinių. Kaip paprastai to laiko rašytiniai šaltiniai daugiausiai užfiksavo tarpusavio karų žygius. Jei iš pradžių mozūrai (Mozūrijos bajorai) net kartais paremdavo kryžiuočius kovoje prieš Lietuvą, tai vėliau jie suprato, kad naujai atsiradęs ir vis stiprėjantis ordinas yra bendras lietuvių ir lenkų priešas. Susidarė prielaidos lietuvių ir lenkų suartėjimui. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas 1325 m. Sudarė sąjungą su Lenkijos karaliumi Vladislavu Lokietka, kariavusiu prieš ordiną dėl Pamario, ir išleido savo ukterį Aldoną už jo sūnaus Kazimiero. Gediminas ta proga atidavė Lenkijai daugybę belaisvių, kurie grįžo svieki ir nenukentėję. Ši sąjunga laukiamos naudos Lietuvai nedavė. Lenkijos karalius Kazimieras 1343 m. Kališe sudarė su ordinu taiką, atsisakydamas jo naudai Gdansko Pamario. Tada nutrūko Lietuvos sąjunga su Lenkija, ir Lenkijos bajorai nukreipė savo dėmesį į Rytus.
Lietuvos valstybėje XIV a. Pabaigoje, po didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties, prasidėjus kovoms dėl sosto, vyko dideli vidaus neramumai ir karai, trukę penkiolika metų. Iš pradžių tarp savęs kovojo Jogaila ir Kęstutis, o paskui, po tragiško Kęstučio žuvimo – Jogaila ir Vytautas. Vykstant kovoms dėl sosto šalies viduje, LDK buvo sunku ginti savo vakarines žemes nuo vis stiprėjančių kryžiuočių antpuolių ir išsaugoti užimtas slavų žemes. Lietuvos valdovai ir pretendentai į valdžią visų pirma stengėsi suartėti su ordinu, nes su juo Lietuva nuolat kariavo. Jau žuvus Kęstučiui, 1382 m. Jogaila sudarė sutartį su ordino didžiuoju magistru ir atidavė kryžiuočiams vakarines lietuvių žemes. Apie Vytautą telkėsi Jogailos priešai. Turėdamas Vytautą, ordinas tikėjosi lengviau galėsiąs užvaldyti labai trokštama...