Lietuva ir europos taryba šiandien

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 53 KB
4 puslapiai

LIETUVA IR EUROPOS TARYBA ŠIANDIEN
Europos Taryba buvo pati pirmoji pokario europinė tarptautinė organizacija, pradėjusi karo išblaškytų šalių integracijos procesą. 1949 metais ją įkūrė 10 valstybių: Belgija, Danija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Švedija ir Didžioji Britanija. Europos Tarybos būstinė buvo įkurta Strasbūre - Prancūzijos mieste, simbolizuojančiame pokario susitaikymą.
Naujoji tarptautinė organizacija siekė Europos vienybės visuotinių vertybių pagrindu, visų pirma, remiantis pagarba žmogaus teisėms. Per metus buvo paruoštas pagrindinių žmogaus teisių gynimo instrumentas, tapęs Europos Tarybos pagrindu ir simboliu - Europos žmogaus teisių apsaugos konvencija. Konvencijos projektą ilgai aptarinėjo abu pagrindiniai Europos Tarybos (ET) organai - vykdomoji institucija - Ministrų Komitetas ir Parlamentinė Asamblėja (anuomet - Konsultacinė Asamblėja), iš esmės tapusi pirmuoju Europos Parlamentu. Konvencija buvo pasirašyta Romoje 1950 metų spalio mėnesį. Atskira ET institucija - Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) - prižiūri, kaip šalys - narės laikosi Konvencijos nuostatų. Kita svarbi Konvencijos ypatybė - ET šalių piliečiai gali tiesiai kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, jei mano, kad tos teisės, kurios yra užfiksuotos Konvencijoje, yra pažeistos. Per dešimtmečius teismo sprendimais buvo suformuluotos lakoniškų Konvencijos formuluočių esminės interpretacijos.
Po trumpu pavadinimu - Europos Taryba - slepiasi sudėtingas tarptautinės organizacijos mechanizmas. Pirmiausia, tai - Parlamentinė Asamblėja. Ją sudaro šalių - narių delegacijos iš nacionalinių parlamentų, kurių dydis priklauso nuo šalių gyventojų skaičiaus. Delegacijos susideda iš valdančių ir opozicinių partijų atstovų. Parlamentinė Asamblėja organizuoja plenarines sesijas keturis kartus per metus. Tarp sesijų susitinka Asamblėjos komitetai. Asamblėjos sprendimai priimami balsų dauguma ir turi rekomendacinį pobūdį. Asamblėjai vadovauja Prezidentas, renkamas vieneriems metams su teise būti perrinktas dar vienai kadencijai, atsižvelgiant į tolygų partinį pasiskirstymą.
Sprendimus priima vykdomasis ET organas - Ministrų Komitetas. Tai yra užsienio reikalų ministrų komitetas, posėdžiaujantis du kartus per metus. Tarp sesijų nuolat posėdžiauja ministrų pavaduotojai - nuolatiniai atstovai, paprastai jie yra šalių ambasadoriai. Pagal Statutą daugumą sprendimų Ministrų Komitetas priima balsuodamas, išskyrus svarbiausius klausimus, kurie sprendžiami konsensusu. Kiekviena šalis turi vieną balsą, taip užtikrinamas šalių lygiateisiškumas. Ministrų Komitetas priima teisinių dokumentų...